„Galiu konstatuoti, kad jis labai optimistiškas. Mes vis nematome sisteminio požiūrio ar sisteminių finansavimo šaltinių, kalbant apie pajamas. Išlaidų yra pakankamai daug, jos iš dviejų dalių susideda, tai ir skolintos lėšos, kurios atsilieps, ypač tada, kai grįžtume prie fiskalinės drausmės.
Antra, nepagrįsta pajamomis. Taip vadinami du šaltiniai – iš ekonomikos augimo ir geresnio mokesčių administravimo, tikintis, kad ekonomika sparčiai augs ir per tą augimą bus galima maždaug per 1,5 mlrd. eurų surinkti ir finansuoti tas išlaidas, kurios investuojamos“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Opozicijos atstovas sutiko, kad biudžete numatyta vietos ir jautrioms sritims, kurioms šiuo metu būtinas didesnis finansavimas.
„Bet tos investicijos daromos dažniausiai [per] einamąsias išlaidas. Darbo užmokestis, pensijos, kitos garantijos. Kitais metais tų pinigų papildomai reikės dar daugiau, nes be to, ką šiemet įdėjo, vis tiek keičiasi baziniai dalykai, keičiasi stažai, atsiranda papildomos pareigybės. Dabar toks jausmas, kad kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o po to, kaip Dievas duos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Politikas taip stebėjosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas atmetė visus Seimo narių pateiktus siūlymus biudžetui.
„Anksčiau bent jau duodavo Vyriausybei panagrinėti“, – šyptelėjo S. Skvernelis.
Nors biudžete numatyta ir daug Seimo demokratams aktualių temų – spartesnis pensijų didėjimas, didesni baziniai dydžiai, mokytojų atlyginimai – S. Skvernelis pažymi, kad reikia žvelgti ir į ateitį.
„Gali prabalsuoti šiandien „už, bet turi prisiimti atsakomybę, kad 2023 metais gali ir atvirkščią procesą tekti įjungti“, – sakė politikas.
Dėl šios priežasties, anot S. Skvernelio, demokratai dar spręs, ar palaikyti teikiamą biudžeto projektą.
„Bet, kaip taisyklė, klasika, kad biudžetą priiminėja valdantieji savo balsais“, – teigė S. Skvernelis.
Kitais metais daugiausia asignavimų numatoma socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Numatytos lėšos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui iki 730 eurų.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2022 metų biudžetas rengtas, atsižvelgiant į saugumą – nuo geopolitinių įtampų iki ekstremalių situacijų suvaldymo, Europos Sąjungas investicijas strateginiams valstybės projektams, švietimui, žmonių pajamų didinimui ir skurdo mažinimui.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos ir organizacijos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti 433 mln. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
