Santaros klinikų gydytoja dietologė E. Gavelienė sako, kad pirmasis sveikatos požymis – ne kūno masės indeksas, o žmogaus gyvybingumas.
„Pirmiausia pasižiūri į žmogų ir matai – jis šypsosi ar ne. Kokia jo odos, plaukų būklė. Toliau jau žiūri, kaip atrodo jo kūnas. Kūno audinius galima vertinti vizualiai, bet nebus tikslu. Todėl gydytojai dietologai savo kasdieninėje praktikoje naudoja tam tikrus instrumentus, kurie nėra labai sudėtingi.“, – komentuoja ji.
Žmogaus audinį vertina keliais būdais
Pasak gydytojos, kūno audinių vertinimui naudojami įvairūs būdai. Nuo paprastų matavimų iki išsamių analizatorių – bioelektrinio impedanso, rentgeno, kaliperio, siuvėjo centimetrinės juostelės ar net echoskopijos. Būtent šie tyrimai leidžia nustatyti, kiek žmogaus organizme yra raumenų ir riebalinio audinio.
„Riebalinis audinys yra nuostabus audinys ir jo nebuvimas yra didžiulė bėda. Yra tam tikri genetiniai sutrikimai, kai žmogus ir žmogui nulemta neturėti riebalinio audinio. Tai nėra gerai – visiškai jokios linksmybės. Todėl, kad jis atlieka funkcijas, be kurių mūsų organizmas nevisavertiškai funkcionuotų“, – pabrėžia gydytoja.
Ji primena, kad riebalai saugo nuo šalčio, reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo vidaus organus, o taip pat gamina organizmui būtinas medžiagas. Tačiau kai riebalinis audinys pradeda kauptis ne ten, kur turėtų, prasideda bėdos.
„Prasideda vadinamas lėtinis uždegimas organizme ir dalis riebalų pabėga iš sankaupų, taip pat ir krauju patenka ir nukeliauja į organus, kur visiškai netipinės vietos. Pavyzdžiui, į kepenis ir tarp jų ląstelių, tarp hepatocitų, nukeliauja į kasą, įsikuria aplink ją, nukeliauja net į širdį ir net tarp jos raumens“, – pasakoja E. Gavelienė.
Toks vidinis suriebėjimas, anot jos, ne tik kenkia organų veiklai, bet ir sukelia nuolatinį nuovargį, energijos trūkumą, miego sutrikimus.
Raumenys – medžiagų apykaitos variklis
Pasak dietologės, būtent raumenynas yra tas audinys, kuris lemia medžiagų apykaitos greitį.
„Žmonės, kurie turi vadinamąją lėtesnę medžiagų apykaitą, jie dažniausiai ir turi mažesnį raumenų kiekį. O būtent raumuo yra metaboliškai aktyvus ir naudojantis energiją“, – aiškina gydytoja.
Tai reiškia, kad tvirtą raumenyną turintys žmonės gali suvartoti daugiau kalorijų, nes jų kūnas sunaudoja daugiau energijos net ramybės būsenoje. Gydytoja pabrėžia, kad raumenų stiprinimas nebūtinai turi prasidėti sporto salėje.
„Jeigu žmogus šiandien nieko visiškai nedaro, tai užtenka pradėti ir vaikščioti – ir kojų raumenys tvirtės. Arba turime situaciją – žmogus, gulintis ligoninėje dėl sveikatos sutrikimų, negali atsikelti iš lovos, pajudėti. Mes kviečiame reabilitologą, kad jį judintų ir kad apkrautų tą raumenį“, – priduria E. Galvelienė.
Judėti – būtina
Pasak jos, judėjimas svarbus visiems – net tiems, kurie dėl ligos ar traumos negali judėti savarankiškai.
„Raumuo visą laiką turi, kiek įmanoma, gauti apkrovos, nes nuo to priklauso mūsų sveikata labai tiesiogiai“, – priduria dietologė.
Fizinis aktyvumas, anot gydytojos, ne visada didina apetitą.
„Nėra lygybės ženklo šitoje situacijoje. Fizinis krūvis padidins norą valgyti, jeigu prieš tai buvo netinkamai susidėliotas maitinimasis. Bet jeigu buvo tinkamu laiku pavalgyta, viskas bus tvarkoje“, – akcentuoja E. Galvelienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad tinkamai subalansuotas maistas ir reguliarus judėjimas – geriausias būdas išlaikyti sveiką kūną, kuriame dera ir riebalai, ir raumenys.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale
