Anksčiau galiojo tvarka, kad šeimos gydytojai pagalbą turėjo užtikrinti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kuriais pirminės sveikatos priežiūros pagalbą gydymo įstaigos įpareigotos teikti po 12 valandų per parą 5 dienas per savaitę.
Numatyta, kad ūmiai susirgę pacientai po gydytojo darbo valandų didžiuosiuose miestuose turėtų kreiptis į skubios pagalbos kabinetus.
„Jų tikslas optimizuoti skubiosios medicinos pagalbos teikimą ir sumažinti pacientų srautus stacionariniu asmens sveikatos priežiūros įstaigų skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, kurie ypač išauga savaitgaliais bei po darbo valandų“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Greta Undžytė.
Kabinetai įsteigti tik dviejuose miestuose
Pasak jos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių teritorijose veikiančiuose sveikatos centruose steigiamuose kabinetuose turėjo būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos pagal šeimos gydytojo kompetenciją.
Tačiau kol kas tokie kabinetai įsteigti tik Vilniaus (Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje) ir Šiaulių (Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras) miesto savivaldybėse.
„Mane irgi labai nustebino, kodėl tik dviejuose miestuose jie yra“, – sakė A. Galdikas.
Paradoksalu, bet dalyje miestų ir sudarius galimybę kreiptis dėl skubių, bet gyvybei ne grėsmingų būklių, pacientų srautai nėra tokie dideli, kaip tikėtasi.
SAM duomenimis, iš viso pernai šiuose skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose registruoti 8441 gyventojų apsilankymai.
Viceministras: „Mums patiems labai keista“
Išklausę situaciją SRK posėdyje parlamentarai teiravosi, kodėl tokie skubios pagalbos kabinetai yra įsteigti ne visuose miestuose.
„Priėmimo skyrių apkrovimas yra didelis, nes žmonės tas paslaugas turėtų gauti pirminiame lygyje. Kodėl neskatinama, kad kituose miestuose jie atsirastų?“ – klausė J. Sejonienė.
Sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas savo ruožtu ir pats stebėjosi, kodėl per metus įsteigti tik du skubiosios pagalbos kabinetai.
„Žiūrint į praeitų metų rezultatus, buvo tik virš 8 tūkst. apsilankymų. O visas Vilnius, visos įstaigos yra sudariusios sutartį su šia ligonine. Tai mums iškilo klausimas, kodėl esant tokiam poreikiui pacientai nesikreipia į šį kabinetą. Galvojame atlikti detalesnę analizę. (...)
Mane irgi labai nustebino, kodėl tik dviejuose miestuose jie yra. Kiek suprantu iš savo šaltinių, nėra motyvacijos kurti tokius kabinetus, neapsimoka, įkainiai per maži, nerandama, kas gali budėti. Tai daugiau vadybos problema. Bet šis klausimas labai aktualus sprendžiant priėmimų skyrių nukrovimą“, – kalbėjo jis.
Savivaldybės įstaigoms – per didelis krūvis
Seimo nario Andriaus Busilos teigimu, silpnoji vieta, kodėl nesisteigia tokie kabinetai, yra tai, kad nėra iki galo aišku, kas už tai atsakingas.
„Negaliu kalbėti už visus miestus, bet bent žinau Panevėžio situaciją. Matome, kad skubios pagalbos kabinetus turėtų steigti sveikatos centrai, bet tai nėra konkreti įstaiga, pavyzdžiui, poliklinika, bet tie centrai, kurie savivaldybėse buvo kurti struktūriniu arba funkciniu pagrindu.
Tai jei savivaldybėje veikia privačios gydymo įstaigos, (...) kai reikia įkurti skubios medicinos pagalbos kabinetą, kas atsakingas, ar sveikatos centras, į kurį įeina ir privačios gydymo įstaigos, kurios visiškai nenori prisidėti prie to kabineto steigimo, ar tik savivaldybės sveikatos priežiūros įstaiga? Nes jei tik savivaldybės, jei tai yra per didelis krūvis, o privačios įstaigos įsitraukti nenori. (...)
Kaip ministerija ateityje planuoja įgalinti kitas ne savivaldybės pavaldume esančias gydymo įstaigas dalyvaujant skubios pagalbos kabinetų steigime?“ – svarstė parlamentaras.
Viceministras A. Galdikas su komentarais neišsiplėtė, bet patikino, kad privačios įstaigos, kaip ir valstybinės, turi teikti užtikrinti skubią ambulatorinę pagalbą kaip.
Skatins per gerus darbo rezultatus
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra diskutuojama dėl gerų darbo rezultatų peržiūrėjimo. O vienas iš jų ir būtų kreipimasis į skubios pagalbos skyrius.
„Tai reiškia, kad pirminės sveikatos priežiūros centrai arba skubios pagalbos kabinetai būtų suinteresuoti priimti daugiau pacientų, kad mažiau kreiptųsi į skubios pagalbos skyrius.
Planuojama nuo naujų metų pradėti skatinti įstaigas, kurių žmonės mažiau kreipiasi į ligoninių priėmimo skyrių“, – sakė ji.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad ligoninių priėmimo skyriai šiandien tiesiog užkemšami pacientais, kuriems skubios pagalbos iš esmės nereikia.
Kaip yra pastebėjęs A. Galdikas, jei pirmos, antros, trečios kategorijos skubumo pacientų, kuriems reikia greitai suteikti pagalbą, nedaugėja, tačiau visai kita situacija su mažiau skubiais atvejais.
„Ketvirtos kategorijos pacientų, kuriems gali suteikti pagalbą per 2 valandas ir penktos kategorijos, tai yra ambulatorinių pacientų skaičius per 10 metų padaugėjo daugiau nei 50 proc.
Ir šitie pacientai kaupiasi priėmimo-skubos pagalbos skyriuje ir visus juos vis tiek reikia „atleisti“. Taip tie srautai ir susidaro. (...) Skubios pagalbos skyrių vadovai pabrėžė, kad vieną priežasčių yra tai, kad stringa konsultacijos šeimos gydytojo grandinėje“, – prieš kurį laiką kalbėjo jis SRK posėdyje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Dabar šeimos gydytojų nėra.
Tai tik pavadinimas
Neklaidinkit žmonių, nes pagal ministrės įsakymą ne gydytojai, o gydymo įstaigos turi užtikrinti, kad jose būtų teikiama skubi pagalba 12 val per parą 5 dienas per savaitę
