• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažiau nei dvi savaitės liko Vyriausybei apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Jis Seimui turi būti pateiktas spalio 15–ąją. Vyriausybei negailima populistinių patarimų, kad būtina sumažinti deficitą ir valstybės skolą, tik nepasakoma kaip. Nesnaudžia ir biudžeto pinigų „valgytojai" – vien ministerijos kitiems metams susiplanavo 4 mlrd. litų išlaidų daugiau nei pernai.

REKLAMA
REKLAMA

Susirūpino tragišku skolos augimu

Apie smarkiai augančią valstybės skolą vakar prabilo prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

REKLAMA

Jis priminė, kad valstybės skola 2008 m. sudarė 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų pabaigoje planuojama 36–37 proc. BVP valstybės skola.

„Taigi skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus. Todėl kalbant apie biudžetą, apie tai, kur galima taupyti, reikia pasakyti, kad struktūrinės reformos dar neįvykdytos daugelyje sričių. Todėl labai svarbu pagrįsti racionalų lėšų naudojimą ir dėl šios priežasties daugelyje vietų dar galima būtų, kaip sakoma, pasispausti ir iš tiesų įgyvendinti tas struktūrines reformas, o tą efektą pateikti bendram biudžetui, kad išlaidos nedidėtų taip nesuvaldomai", – susirūpinęs kalbėjo šalies vadovės patarėjas.

REKLAMA
REKLAMA

Pavėluotas praregėjimas

Stebėtina, kad Prezidentūros atstovas tik dabar atsitokėjo, jog Lietuva per pastaruosius dvejus metus prasiskolino daugiau nei per ankstesnius 18 metų. Nejau prezidentė Seime per didžiulius skandalus priimtą deficitinį 2010 m. biudžetą, kuriame buvo numatytas ir Vyriausybės skolinimosi limitas, patvirtino net neskaičiusi? O gal jo nematė tik N.Udrėnas?

„Respublika" primena, kad iki 2009 m. pavasario Seimo nustatytas skolinimosi limitas buvo 1,6 mlrd. litų, bet pernai jis net du kartus buvo didinamas: pavasarį iki 5,8 mlrd., o liepos pabaigoje Seimas, tikslindamas 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetą, leido Vyriausybei skolintis net iki 9,5 mlrd. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl tuomet grėsmingai augančio valstybės skolos šešėlio niekas nepastebėjo ar nenorėjo matyti? Be jokių skrupulų karpydami motinystės išmokas ir žmonių sąžiningai uždirbtas pensijas valdantieji net veidmainiškai įtikinėjo, kad be šių aukų valstybė įklimps į skolas ir turės paklusti dar griežtesniems Tarptautinio valiutos fondo skolininkams keliamiems reikalavimams. Galiausiai lazda smogė abiem galais – žmonės nuskurdinti, o valstybės skola padvigubėjo. Ką dar reikės apkarpyti, kad kitų metų biudžete atsirastų 2 mlrd. litų valstybės skolos palūkanoms mokėti?

REKLAMA

Valdininkų diržaibe skylučių

Nepaisant sunkmečio, biudžeto lėšomis tarpstančių ir valstybės skolą auginančių valdininkų apetitai nemažėja, netgi auga.

Pernai apkarpius valstybės tarnautojų atlyginimus ir reprezentacines valstybės institucijų išlaidas 2010 m. biudžetą vargais negalais pavyko sumažinti 1,6 mlrd. litų. Tačiau valstybės institucijos kaip ir anksčiau leido milijonus litų pastatams renovuoti, fasadams pagražinti, naujiems kompiuteriams, stalams ir kėdėms, o kvalifikacijos kėlimo kursai, tiesa, už europinius pinigus, valstybės tarnautojams buvo rengiami net kombinuojant juos su masažais bei vandens procedūromis.

REKLAMA

Badauti nepratę valdininkai kitiems metams pasiskubino užsiprašyti dar daugiau – ministerijos 2011 m. susiplanavo net 4 mlrd. litų didesnes išlaidas nei šiemet. Nors finansų ministrė Ingrida Šimonytė tam nepritaria, kas žino, kokiais kilniais tikslais ministerijos apkaišys savo nuolatinę misiją – tratinti biudžeto pinigus.

Tikslas pateisina priemones

Antai Aplinkos ministerija susirūpino, kad sostinės Lukiškių aikštėje nebėra Lenino. Prieš keletą dienų paskelbtas atviras idėjinio projekto konkursas aikštei planuoti pagal Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisijos suformuluotas principines sąlygas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skelbiama, kad konkurso laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Už pirmąją vietą – 30 tūkst. litų, už antrąją – 20, o už trečiąją – 10 tūkst. litų. Pradžiai. Vėliau aikštei sutvarkyti ir paminklui pastatyti prireiks iki 100 milijonų litų.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Algirdo Butkevičiaus, kitose valstybėse paminklai biudžeto lėšomis apskritai nestatomi, tai visuomenės ir įvairių privačių fondų reikalas. O mūsų valdininkai jau nuo seno įpratę prikurti kuo įvairiausių programų, kad tik pinigų srovė iš biudžeto nenutrūktų. Blogiausia, kad toks švaistymas yra tiesiog užprogramuotas, nes atsiskaityti už lėšų panaudojimą niekam nereikia.

REKLAMA

„Kai kuriose valstybėse debatai dėl biudžeto biudžetiniams metams pasibaigus būna dar aštresni nei jį tvirtinant, nes privaloma atsiskaityti, kaip panaudotos lėšos. O pas mus į rezultatus nekreipiama jokio dėmesio – asignavimų valdytojai niekam neatsiskaito, kokius tikslus pasiekia panaudoję tam tikrą pinigų sumą", – dėstė A.Butkevičius.

Pravalgyti milijardai

Seimo opozicijos lyderis apgailestavo, kad apie valstybės skolos valdymą ir biudžeto deficitą Lietuvoje kalbama vien populistiniais sumetimais, nes šiuos procesus suvokiančių ir profesionaliai vertinančių žmonių valstybės aparate yra labai nedaug.

REKLAMA

„Ekonomistai pateisina skolinimąsi, jei praėjus tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, metams, valstybėje pradeda mažėti nedarbas, emigracija. Lietuvoje panaudota valstybės skola nepažabojo nei emigracijos, nei nedarbo. Ji buvo skirta padengti deficitui, mokėti pensijoms, atlyginimams viešajame sektoriuje, vadinasi – buvo pravalgyta", – aiškino A.Butkevičius.

Vida Marija ČIGRIEJIENĖ – Seimo narė:

Kol nebus sutvarkyti viešieji pirkimai, pažabota kontrabanda, nebus sukurtos darbo vietos šimtams tūkstančių bedarbių, gaivinamas smulkusis verslas, gero nelaukime – Lietuva kaip skolinosi, taip ir skolinsis. Gal ir ne visi pasiskolinti pinigai buvo “pravalgyti", bet pirmiausia reikia ne pensininkus kaltinti, kad pensijos jiems mokamos skolintais pinigais, o perskaičiuoti valdininkijos armiją. Ministerijų, departamentų, tarnybų priveista tiek, kad žmogus koją gali nusilaužti. Kam tokiai mažai Lietuvai reikia tokios daugybės ministerijų? Manau, drąsiai galima būtų sujungti Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijas, o Sveikatos apsaugos ministeriją su Socialinės apsaugos ir darbo. Padarykime vieną kartą tikrą, o ne popierinę restruktūrizaciją. Tuomet premjeras bus pagirtas, kad daro pertvarką valstybės valdymo aparate. O dabar tos pertvarkos nematyti, gal vienu kitu valdininku kur nors ir sumažina, bet kitur pora naujų atsiranda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar viena blogybė – kad priimant į atsakingus darbus valstybės tarnyboje pirmiausia žiūrima partiškumo. Ministru gali būti ir ne specialistas – jis formuoja politiką, bet įgyvendinti tą politiką turi žmonės, kurie išmano tą dalyką, o ne partijos kolegos, absoliučiai toje srityje nedirbę, be jokios kompetencijos. Tokie neišmanėliai tik švaistyti valstybės pinigus ir temoka.

Alia ZINKUVIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų