Įsakys tvarkytis
Į priverstinės renovacijos sąrašą pateks namai, viršijantys maksimalias šilumos vartojimo normas. Iki šiol jas nustatydavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukštaitijos sostinėje tokių kiaurasienių nėra – net kone 10 Lt už kvadratinio metro šildymą paklojantys daugiabučių gyventojai maksimalios normos neperžengia. Vis dėlto tiems, kurie nesiryžta renovacijai, irgi gresia sulaukti „bizūno“. Seimas leido savivaldybėms pačioms nusistatyti griežtesnes šilumos vartojimo normas daugiabučiuose. Atnaujintame name perpus pigiau
Aukštaitijos sostinėje iš 680 daugiabučių renovuota vos daugiau nei dešimtadalis – 72. „Panevėžio energijos“ duomenimis, jų gyventojai šilumos suvartoja bent 40–50 proc. mažiau nei kaimynai pilkuose sovietiniuose blokuose.
Gruodį, kai vidutinė oro temperatūra siekė 4,5 laipsnio šalčio, atnaujintų namų vieno kvadratinio metro šildymas vidutiniškai kainavo 3 Lt. Namuose, kuriuose renovuoti tik šilumos punktai, praėjusį mėnesį šiluma atsiėjo 4,78 Lt už kv. m.
Didžiausių sąskaitų už šildymą sulaukė visiškai renovacijos nemačiusių namų gyventojai. Jie už 1 kv. m paklojo vidutiniškai 4,97 Lt.
Sąskaitų rekordininkai laukia
Neabejotinas Panevėžio rekordininkas – keturbutis Nevėžio g. 24-asis namas. Jo gyventojai gruodį už 1 kv. m paklojo net 9,77 Lt, tai yra standartinio dviejų kambarių maždaug 50 kv. m buto šildymas kainavo per 488 Lt. Tačiau, anot „Panevėžio energijos“ klientų aptarnavimo tarnybos viršininko Vidmanto Žalkausko, net ir šis namas neviršija šiuo metu galiojančios maksimalios šilumos suvartojimo normos.
„Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustačiusi labai dideles maksimalias normas“, – teigė V. Žalkauskas.
Praėjusį mėnesį Nevėžio g. 24-ojo namo kvadratiniam metrui šildyti buvo sunaudota 39,21 kWh, o maksimali riba, kai Savivaldybė jau galėtų reikalauti gyventojų imtis renovacijos, šiam namui būtų net 63,70 kWh kvadratiniam metrui. Tokiu atveju šildymas jame kainuotų kone du kartus daugiau.
Į brangiausiai Panevėžyje išlaikomų sąrašą patenka ir Respublikos g. 9-asis, 17-asis namai, A. Jakšto g. 8-asis. Analogiškam, tačiau praėjusiais metais renovuotam A. Jakšto g. 10-ajam namui šildymas gruodį buvo perpus pigesnis – jo gyventojai už kv. m mokėjo ne 9,52 Lt, o 4,95 Lt.
Nors pradėjus masiškai renovuoti namus sumažėtų šilumos suvartojimas, „Panevėžio energijos“ atstovas tikina, kad tiekėjų tokia perspektyva negąsdina.
„Šilumos tiekėjai nesėdi rankų sudėję, investuoja į šilumos šaltinių ir tinklų atnaujinimą, šilumos savikainos mažinimą“, – teigė V. Žalkauskas.
Maždaug 50 proc. šilumos „Panevėžio energija“ pagamina kūrendama biokurą ir supirkdama šilumą iš kitų gamintojų, kita dalis gaunama naudojant brangias dujas.
Gėda prieš Europą
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, Seimui teks įstatymą papildyti. Mat daugiausia šilumos suvartoja ne sovietmečiu statyti namai, o dar senesni, turintys kultūros paveldo objektų statusą, todėl jie negali būti šiltinami iš išorės ir renovuojami pagal masiškai taikomą modelį.
Prezidento nuomone, soviet-mečiu masiškai ir nesukant galvos dėl energinio efektyvumo statytų daugiabučių renovacijos negebančiai išjudinti Lietuvai turėtų būti gėda. Kaimyninėje Lenkijoje atnaujinta 70–80 proc. daugiabučių, Rytų Vokietijoje – 100 proc.
„Likome vieninteliai Europoje, turintys namus pabaisas. Kai juos pastatė 1970-aisiais, taip per tiek laiko prie jų niekas dorai neprisilietė: vienas balkoną įsistiklinęs, kitas šiferio lakštais apkalęs. Tai yra Lietuvos gėda. Matome, kaip per dvidešimt Nepriklausomybės metų sublizgėjo prekybos centrai, kokie automobiliai pradėjo važinėti, kokiais mobiliaisiais ir kompiuteriais, buities prietaisais naudojamės, butus šarvuotosiomis durimis apsaugome, o daugiabutis namas koks buvo prieš 40–50 metų, toks ir tebėra“, – mano V. Stasiūnas. Anot jo, renovaciją palikus tik gyventojų valioje, atnaujinami ne tie namai, kurie daugiausia išleidžia šilumos į orą, o turintieji aktyvias bendrijas.
V. Stasiūnas pažymi, kad paprastai tokios veikia buvusiuose kooperatiniuose namuose, kurie visais laikais buvo geriau prižiūrimi.
„Lietuvai patinka paradoksai – savo statybininkus išvarėme į užsienį, o patys gyvename kiauruose namuose“, – ironizuoja asociacijos vadovas.
Imasi masinės renovacijos
Ne viena šalies savivaldybė siekia, kad renovuojami būtų ne pavieniai namai, o ištisi kvartalai. Druskininkai masinę renovaciją planuoja pradėti nuo 30-ies miesto centre esančių namų. Savivaldybė savo lėšomis apsiėmė parengti kiekvieno namo investicinius planus, kitus techninius dokumentus rengs Būsto urbanistinės plėtros agentūra. Gyventojams liks apsispręsti, ar jie sutinka dengti 70 proc. renovavimo darbų kainos.
Per porą metų Druskininkų valdžia užsimojusi renovuoti visus daugiau nei pustrečio šimto miesto daugiabučių.
Kauno savivaldybė planuoja biudžete numatyti 3 mln. Lt investiciniams projektams parengti 120-iai namų, įtrauktų į atrinktus renovuotinus kvartalus.
Maža to, Kauno valdžia ketina kreiptis į Vyriausybę dėl teisės aktų pakeitimo. Kauniečiai siūlys, kad iš kompensacijas už būsto šildymą gaunančių, tačiau namo renovacijai nepritariančių žmonių ši valstybės parama būtų atimta.
Panevėžio miesto savivaldybė kol kas tyli. Aukštaitijos sostinės vadovai vakar kalbėti apie renovacijos perspektyvas nesiteikė. Ryte išgirdę klausimą ir per sekretorę pažadėję perskambinti korespondentams, Savivaldybės administracijos vadovai iki darbo dienos pabaigos to padaryti nesugebėjo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
