Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad skrydžio (numeris BT346) metu, 2026 m. kovo 18 d., lėktuve buvo tymais užsikrėtęs keleivis.
„Tymais sergantis keleivis buvo skrydyje iš Vilniaus į Rygą. Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras sąlytį turėjusius asmenis iš Lietuvos vakar informavo apie tai, kad jie turėjo sąlytį su tymais“, – tąkart komentavo NVSC.
Pažymima, kad tokiais atvejai rekomenduojama stebėti sveikatos būklę ir, atsiradus užkrečiamosios ligos požymiams, susisiekti su šeimos gydytoju bei izoliuotis.
Tymų simptomai
Siekiant didesnio visuomenės informuotumo apie ligą svarbu žinoti, kokiais simptomais gali pasireikšti tymai. NVSC anksčiau dalijosi ligos sąvokos paaiškinimu bei ligą išduodančiais ženklais. Anksčiau jie rašė, kad tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir galinti sukelti sunkias komplikacijas ar net mirtį
Dažniausiai tymai pradžioje pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, konjunktyvitu (akių uždegimu). Praėjus 2–3 dienoms nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo, burnoje gali atsirasti mažų baltų Kopliko dėmių.
Po 3–5 dienų – atsiranda makulopapulinis bėrimas (raudonos dėmelės, kurias dengia maži, iškilūs mazgeliai, gumulėliai). Pirmieji bėrimo elementai atsiranda už ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, kojas, pėdas. Bėrimas išlieka apie 3–4 dienas ir po to išnyksta.
Komplikacijos gali pasireikšti 30 proc. tymais užsikrėtusių vaikų ir suaugusiųjų. Komplikacijos dažniau pasitaiko asmenims, kurių imuninė sistema silpna (pvz., vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems lėtinėmis ligomis).
Dažnos tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, pneumonija (plaučių uždegimas), viduriavimas. Vienam iš 1 000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Nuo kvėpavimo takų ir neurologinių komplikacijų miršta nuo vieno iki trijų iš 1000 užsikrėtusių tymais vaikų.
Reta vėlyva tymų komplikacija – poūmis sklerozuojantis panencefalitas, t. y. degeneracinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingas elgsenos ir proto pablogėjimas, traukuliai, įprastai pasireiškiantys praėjus 7–10 metų po tymų infekcijos. Žmonės, kuriems yra didelė sunkios tymų ligos ar komplikacijų rizika:
- Kūdikiai ir vaikai iki 5 metų;
- Vyresni nei 20 m. suaugusieji;
- Nėščios moterys;
- Imunosupresiniai asmenys (pvz., sergantys leukemija, ŽIV infekcija)
Profilaktinės priemonės
Skiepai
Vienintelė, efektyvi tymų profilaktinė priemonė – skiepai. Siekiant visiškos apsaugos nuo tymų būtina paskiepyti 95 proc. populiacijos.
Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijamos dvi kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozės 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikams.
Imlūs, sąlytį su tymais turėję asmenys (neskiepyti, nepilnai skiepyti (skiepyti viena vakcinos doze), nesirgę asmenys) skiepijami MMR vakcina iki 72 val. po sąlyčio.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai priklauso rizikos grupei, kadangi turi riziką užsikrėsti tymų virusu. Jei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra imlūs tymams, jie gali tapti tymų viruso užkrato platintojais ir užkrėsti savo pacientus. Todėl jųskiepijimu turėtų pasirūpinti darbdaviai.
Nespecifinės tymų profilaktikos priemonės
Kadangi tymai yra lašeliniu keliu per orą plintanti užkrečiamoji liga, papildomai gali būti taikomos bendros tymų profilaktikos priemonės:
- tinkamas patalpų vėdinimas;
- kosėjimo-čiaudėjimo etiketo laikymasis;
- rankų higienos užtikrinimas;
- patalpų ir aplinkos daiktų ar paviršių dezinfekavimas ir valymas drėgnu būdu.
Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
