„Darbine prasme požiūris į daugelį klausimų sutampa ir tai yra gerai, kad nėra distancijos, kad nėra kažkokios konfrontacijos, kad nėra kažkokios konkurencijos“, – „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ penktadienį sakė politikas.
Sako, kad užsienio politikos klausimais Prezidentūra ir Vyriausybė dirba išvien
Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda, dirbdamas antrojoje kadencijoje ir negalėdamas siekti trečiosios, turi „laisvesnį mandatą parodyti save, užimti tokias aštresnes pozicijas“.
„Manau, kad tikrai išlaikome kryptį ir nesiūbuojame valtelės, nekonkuruojame, nei kažkaip tai vienas kitam oponuojame“, – kalbėjo jis.
„Nemanau, kad yra kažkokia konkurencija, (...) aš netgi buvau pasakęs, kad jeigu Prezidentūra matytų, kad mes, sakykime, ateiname į jų daržą, užsienio politikos formavimo lyderystės daržą ir prezidentas dėl to jaučiasi nemaloniai ar nekomfortiškai, nes kažkas lygtais ateina į jo erdvę, tai visą laiką yra žmogiškas būdas pasakyti, kad gal vis tik tai preferencija yra prezidentas, jis su Vyriausybe formuoja užsienio politiką, o ne Vyriausybė su prezidentu“, – tikino LSDP lyderis.
M. Sinkevičius akcentavo, kad nuomonių išsiskyrimai galimi paskiruose pasisakymuose, tačiau darbiniame procese jų nėra.
„Yra dalykų, kurie nesimato, ta prasme, matosi tiktai tai, ką vienas pasakė taip, kitas pasakė taip, bet tos didelės takoskyros jau procese, jau darbinėje plotmėje aš nematyčiau, ta prasme, nėra kažkokių veiksmų, kurie pagrįstų didelę takoskyrą“, – sakė politikas.
„Taip, tos temos, jos egzistuoja, jos, matyt, kuria erdvę pamąstymams, svarstymams, tai tų pasvarstymų net, gal, mano vertinimu, net per daug kartais būna, žinote, kaip būna, trys politikai, penkios nuomonės ir penki vertinimai“, – nurodė jis.
Paklaustas, kokios nuomonės vyrauja partijoje dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), akcentavo, jog artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu dėmesio pakaks visiems.
„Artėja pirmininkavimas ir nežinau, ar čia yra laikas dabar kažkaip stumdytis, kas yra kas, visiems užteks progų pasirodyti, būti prožektorių šviesoje ir būti matomiems. (...) Tai čia nėra tos visiškai problemos ir aš manau, kad ji dirbtinai formuojama, kad lygtais mes čia veržiamės į užsienio politikos lauką, kas yra prezidento saugi sritis“, – sakė M. Sinkevičius.
Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio formuojamą užsienio politiką, socialdemokratų vedlys nurodė įžvelgiantis konservatorių pradėtos vertybinės užsienio politikos tęstinumą.
„Tęstinumą mes tikrai kartais matome, matyt, kad mes turime ribotą laiką atlikti savo pokyčius ir tuos įsipareigojimus, kuriuos mes deklaravome visuomenei ir gavom mandatą, nes mumis pasitikėjo“, – sakė politikas.
„Premjerė periodiškai klausia ministro, kas bus padaryta, (...) kokie veiksmai, ką mes (dar – BNS) galime nuveikti. (...) Ministras Budrys yra patyręs diplomatas ir jisai labiau atsargus, (...) derinantis krūvą aplinkybių ir nebėgantis labai greitai priimti kažkokių sprendimų, o pamatuotai juos vertina“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie santykių su Kinija normalizavimą, M. Sinkevičius teigė iš K. Budrio išgirdęs, kad kol kas proveržio nėra.
„Paskutinį kartą, kai kalbėjom, buvo pasakyta, kad yra dedikuota konkrečiam viceministrui tą temą vesti, bet sakau, o tik dedikacija ar yra kažkoks tai apčiuopiamas rezultatas? Ne, kol kas to apčiuopiamo rezultato nėra. Tai aš tiesiog sakau, žinote, dedikacija yra gerai, tai yra žingsnis į priekį, bet ateis laikas, kada bus paklausta, o tai ką pavyko padaryti“, – aiškino LSDP lyderis.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė vasarį pareiškė, jog Vilniui atidarius Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Premjerė teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu G. Nausėda sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
