2015 metais (beje, panašiai vyko ir ankstesniais) trūkstamos pajamos Lietuvos savivaldybių biudžetams bus randamos taip: 57 savivaldybės, kurioms trūksta lėšų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, gaus papildomas įplaukas iš Vilniaus miesto savivaldybėje surinkto GPM dalies net 659 mln. Lt (191 mln. EUR), iš Klaipėdos miesto savivaldybėje – 33 mln. Lt (9,5 mln. EUR) ir iš Kauno miesto savivaldybėje – 28 mln. Lt (8 mln. EUR). Vilniaus gyventojų našta yra didžiausia, tai net 92 proc. nuo visų 3 savivaldybių „donorių“ indėlio.
Vilniaus gyventojų našta yra didžiausia, tai net 92 proc. nuo visų 3 savivaldybių „donorių“ indėlio.
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų papildomai numatyta tik 224 mln. Lt (65 mln. EUR). Seimas ir vėl didžiausią finansinę solidarumo naštą nuo valstybės biudžeto perkėlė ant Vilniaus miesto savivaldybės pečių.
Remiantis skandinavų patirtimi, dar 1998 m. Lietuvoje buvo pradėta diegti tuo metu inovatyvi Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika. Kai kurios Švedijos, Danijos savivaldybės surinkdavo perteklinius biudžetus, todėl natūralu, kad šios šalys pradėjo taikyti solidaraus įplaukų padalijimo tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių savivaldybių principą.
Lietuvoje yra interpretuojama savaip, tiesiog kerpama pati didžiausia avelė, nesvarbu, kad iki kraujo. Iš 2004 m. buvusių 8 savivaldybių „donorių“ dabar liko tik 3, o pagal realias lėšas tik 1 – Vilniaus miesto savivaldybė.
2015 m. nacionalinio biudžeto realybė ta, kad pagal nukirptas pajamas vienam gyventojui, Vilniaus miesto savivaldybė kaip didžiausia „donorė“ yra apdovanota ir nuleista į šeštą poziciją (žr. lentelę).
Galima suprasti dėl Neringos atvejo, ji turi mažiausiai gyventojų, atvyksta santykinai daug poilsiautojų, o ir visa savivaldybės teritorija yra nacionalinis parkas. Net ir pačiais kukliausiais ketinimais, jeigu sprendimų priėmėjai sugrąžintų Vilniaus pajamų lygį bent iki Klaipėdos miesto savivaldybės, papildomai tai sudarytų 86 mln. Lt (25 mln. EUR), o jei iki Kauno miesto savivaldybės – 172 mln. Lt (50 mln. EUR). Plačiai eskaluojamų Vilniaus miesto savivaldybės skolų grąžinimo sparta būtų tiesiog išspręsta.
Seime dar prieš metus vykusiame forume „Tvari ekonomika ir darni visuomenė: ateities vizijos ir šiandieniniai veiksmai“ ekonomistas Gitanas Nausėda, sakė, kad „Vilnius moka už likusios Lietuvos skurdą. Šį skurdą, o dažnai ir neūkiškumą Vyriausybė daugelį metų bando dangstyti tiesiog neteisingai skirstydama gyventojų mokesčius, dėl kurių labiausiai kenčia vilniečiai.“
Taigi, nacionaliniai GPM perskirstymo ypatumai ne tiktai iškreipia savivaldybių motyvacijas dirbti efektyviau, gerinti sąlygas verslams, bet ir programuoja tarpusavio konfliktą pagal nuostatą “tiesiog nusipelnėme gyventi geriau”. Jei ir toliau bus dirbtinai stabdomas Vilniaus garvežys, stos ir kitos savivaldybės.
Sigitas Šiupšinskas yra Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) pirmininko pavaduotojas
