Tiesa, organizmui jis gali tapti tikru iššūkiu, sutrikdyti virškinimą ir sukelti kepenų funkcijos sutrikimų. Apie tai, kodėl kepenys mūsų organizmui tokios svarbios, kokį darbą atlieka šis milžiniškas vidaus organas, plačiau pasakoja Aistė Baltrušaitytė, „SYNLAB Lietuva“ medicinos biologė.
Sudėtinga cheminė laboratorija
„Kepenys yra vienas didžiausių žmogaus organų – suaugusio žmogaus kepenų svoris gali siekti net 2 kilogramus. Tai tarsi sudėtinga cheminė laboratorija, skirta būtinoms medžiagoms susidaryti, ir tarsi valymo stotis, kurios vienas iš uždavinių – kenksmingų medžiagų skaidymas, toksinų neutralizavimas ir šalinimas iš organizmo.
Šis organas per vieną minutę gali neutralizuoti maždaug 1 milijoną toksinių medžiagų“, – teigia medicinos biologė.
Be to, žmogaus kepenyse sintetinami įvairias funkcijas atliekantys baltymai, kai kurie kraujo krešėjimo faktoriai, tulžies rūgštys, cholesterolis ir kiti riebalai. Kepenų ląstelėse vyksta angliavandenių medžiagų apykaita.
Jos tarnauja tarsi asmeninis daugelio medžiagų sandėlis: čia kaupiami ir saugomi vitaminai A, D, B12, E, K, B6, geležis, baltymo feritino pavidalu, varis ir kitos mineralinės medžiagos, gliukozė glikogeno pavidalu energijai ir pan. Verta pažymėti, kad visos kepenų funkcijos yra labai svarbios, todėl jų sutrikimas kelia rimtų sveikatos problemų.
Kepenų ligos – ne vien dėl alkoholio?
„Kepenis gali pažeisti virusai, kitos įvairios toksinės medžiagos, taip pat alkoholis, kuris yra itin pavojingas nuodas, net jei vartojamas labai mažais kiekiais.
Kenkia ir rūkytas, aštrus, daug riebalų, cukraus ir druskos turintis maistas, vaistai, buitinė chemija, aplinkoje esantys sunkieji metalai, pesticidai ir kitos nuodingos medžiagos. Pasyvus gyvenimo būdas, antsvoris ir nutukimas kepenims sukelia papildomą krūvį“, – sako A. Baltrušaitytė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad, sergant kepenų ligomis, suardomos kepenų ląstelės. Negydant ar ligai užsitęsus, pažeistos kepenų dalys pakeičiamos jungiamuoju audiniu, tokiu būdu mažėja funkcinis kepenų pajėgumas ir ilgainiui jos nebegali užtikrinti visų organizmui reikalingų procesų.
Kraujo tyrimai – ligai nustatyti
Pasak A. Baltrušaitytės, dauguma kepenų ligų prasideda ir tęsiasi metų metais be jokių požymių, tačiau gali pasireikšti bendrieji simptomai: dažnas silpnumo jausmas, jėgų neturėjimas, nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar augimas ir pan.
Specifinių požymių atsiranda gerokai vėliau, kai kepenys jau labai stipriai pažeistos. Esant ūmiam kepenų pakenkimui, iš karto atsiranda skausmas, gelta (odos, gleivinės ir akių obuolio pageltimai), odos niežulys, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmais ir pan.
Siekiant įvertinti kepenų veiklą, gali būti atliekama alaninaminotransferazė (ALT), aspartataminotransferazė (AST), glutamatpiruvattransaminazė (GGT), šarminė fosfatazė (ALP).
Kaip pasakoja medicinos biologė, esant reikalui, žmonėms gali būti skiriami vaistai, kurie gydo įvairias organizmo ligas. Vis dėlto dažnai jie turi ne tik gydomąjį efektą, o neretai ir šalutinių poveikių – gali sukelti kepenų pažeidimą. Kepenų funkciją atspindinčius rodiklius kraujyje rekomenduojama tikrinti, jei vartojate paracetamolį, antibiotikus, statinus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), vaistus nuo grybelinių ligų ir tuberkuliozės, kontraceptinius preparatus ir pan.
