„Mano vyrui pusę metų prieš mirtį buvo daryta eilinė sveikatos patikra, kada medicininė komisija sprendžia, ar tinkamas žmogus darbui. Buvo eilinį kartą nuspręsta, kad jis tinkamas tarnybai – jis jau buvo daugiau kaip 15 metų dirbęs tose struktūrose, ir viskas buvo gerai. Po to pusmečio jis mirė darbo metu: iš vakaro jis buvo atidirbęs visą parą, o iš ryto, pailsėjęs kelias valandas, vado įsakymu išvažiavo į krepšinio varžybas, kuriose ir sukniubo. Negaliu tvirtinti, kad tai įvyko dėl darbo, bet perkrova matyt buvo“, – apie 2012 metų gegužę įvykusią vyro netektį tv3.lt pasakojo A. Jusevičienė.
Moteris sako net nežinanti, kiek jai priklausytų pinigų, nustačius, kad darbas turėjo įtakos jo vyro mirčiai. Jai skaudžiausia yra tai, kad nėra pripažįstama tiesa:
„Tas baisu, kad žmogus tarnavo Lietuvai, viskas gerai buvo, ir pagyrimo raštai, ir paskatinimo priemonės buvo, o, kai miršta darbo vietoje, staiga nei draudimo, nieko nebelieka. Dabar skaitau nutarimus valstybės mastu ir matau, kad draudimo išmokos negauna tie, kurie nusižudo, kurie mirė neblaivūs, apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, darydami nusikaltimą – staiga mano vyras sustatomas į vieną eilę į su jais. Tai labai skaudu“, – kalba seržanto našlė.
Po mirties liko be nieko
Po mirties moters artimieji diskutavo, kad valstybė jos su dukra nepaliks be pinigų – juk vyras buvo kariškis, mirčių darbo metu atvejais taikomas draudimas.
„Visi tikėjosi, kad ir laidotuvėms bus pinigėlių, kad bus materialinė parama bent kažkokia. Alga mano ne kažin kokia, o jis kaip šeimos pagrindinis maitintojas uždirbo neblogus pinigus. Visgi įvyko kitaip“, – kalbėjo A. Jusevičienė.
Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija keliskart nustatė, kad R. Jusevičius mirė ne darbo metu – Komisija traktavo, kad į krepšinio varžybas seržantas vyko savo noru. Šį komisijos sprendimą našlė kelis kartus apskundė teismui, kuris nustatė, kad Komisija turi nagrinėti R. Jusevičiaus atvejį iš naujo ir tai, kad vyras mirė darbo metu. Komisija vienintelė gali nustatyti, kad darbas buvo priežastis seržanto mirčiai.
„Komisija turi savus kriterijus, kada tas draudiminis įvykis pripažįstamas. Mirties liudijime juodu ant balto parašyta: koronarinė širdies liga. Žodelis „liga“ viską ir daro. Nors liga prieš tai nebuvo nustatyta, bet, kada žmogus mirė, sako, kad tai buvo liga. Tai skamba įdomiai ir kelia visokių minčių – galbūt ta išvada nėra labai tiksli. (...) Galbūt tai buvo kažkoks medikų pražiūrėjimas, jeigu dėl ligos, bet mums kyla visokių minčių: o gal buvo specialiai paprašyta, kad truputėlį pakoreguotų diagnozę“, – kalba našlė.
Vyras buvo sveikas ir sportiškas
A. Jusevičienė pastebi, kad iki mirties jos vyras visada gerai jautėsi, buvo sportiškas vyras, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens bėgiodavo krosus po kelis kilometrus. Todėl moteris yra labi nustebusi, kaip vyro mirties priežastis galėjo būti liga.
„Kiek aš skaičiau, kalbėjausi su gydytojais, tai man pasakė: jeigu yra koronarinė širdies liga, ji nepasireiškia tokiais baisiais dalykais per pusmetį, tai turėtų būti gerokai progresavusi liga, jeigu žmogus miršta nuo tos ligos. Neapanka tos širdies kraujagyslės per pusmetį tokiu tempu“, – sakė A. Jusevičienė.
Todėl dabar ji siekia vieno: kad jos vyro mirtis būtų pripažinta draudiminiu įvykiu.
„Šiuo atveju tai buvo konkretus vado įsakymas, tai vėlgi duoda tam tikrą niuansą teisiniuose dalykuose, jeigu jis būtų šiaip nuvažiavęs po darbo, tai skaitosi nedraudiminis įvykis, o, kadangi kaip ir darbo metu, nes jis ten važiavo įsakymo tvarka, turėtų būti draudiminis, bet, kadangi mirties liudijime „liga“ , taip ir gaunasi“, -teigia A. Jusevičienė.
KAM Tarnybinio tyrimo komisijos išvados ypač papiktino VŠĮ „Karių teisių gynimo centrą“, kuris reikalauja ištirti Komisijos veiksmus:
„2015-10-19 dieną Lietuvos vyriausias administracinis teismas antrą kartą pripažino Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos (TTK) neteisėtus veiksmu (pridedama). Labiausiai šioje situacijoje glumina, kad net ir panaikinus tokius sprendimus, vis tiek vėl tai sprendė ir spręs TTK tie patys nariai, o KAM tiek anksčiau, tiek dabar liko ir greičiausia liks abejinga drausmės statuto pažeidimams“, – teigia „Karių teisių gynimo centro“ generalinis direktorius Laimonas Jakas.
Moteriai gali priklausyti per 100 tūkst. eurų
Komisijos narys, KAM Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Sergėjus Montvila tv3.lt nurodė, kad ginčas vyksta ne dėl to, ar įvykis draudiminis – Komisija turi atsakyti į klausimą, ar karys mirė dėl tarnybos. Jeigu bus nuspręsta, kad R. Jusevičius mirė dėl tarnybos, tada, pažymi S. Montvila, velionio šeima pretenduos į vienkartinę kompensaciją, kuri lygi R. Jusevičiaus atlyginimui už 10 metų, bet negali viršyti daugiau kaip 350 (110 tūkst. eurų).
S. Montvila sakė, kad komisija nenorėjo pripažinti, kad karys mirė darbo metu:
„Buvo neginčijamos faktinės aplinkybės: krepšinis, suorganizuotas karo policijos vado. Komisija jį laikė organizacinio pobūdžio. Tarp tų karo policijos įgulų vyko čempionatas, bet jis vyksta savanoriškumo principu. R. Jusevičius, kaip pasakojo liudytojai, pats norėjo prasiblaškyti po šeimoje buvusių nelaimingų atsitikimų, pats prašėsi į tas varžybas. Komisijos vertinimu, nebuvo privalomo įsakymo. Teismas, vertindamas visą tą įsakymą ir aplinkybes, mano kitaip. Tad teismas pasakė savo žodį, ir to fakto nebekvestionuojame“, – sako S. Motvila.
Viską išaiškins gydytojai
Jis pažymi, kad Teismas dabar teigia, kad turi būti nustatyta kita aplinkybė – ar krepšinis, kuriame R. Jusevičius dalyvavo privalomai, sukėlė mirtį: Komisija turi nustatyti tą priežastinį ryšį per medicininę pusę.
„Dabar mes privalome kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Jeigu medikai, daktarai pasakytų, kad bėgiojimas (krepšinio aikštelėje – red.) sukėlė mirtį ar 90 proc., kad sukėlė, mes nebegalime niekur dėtis“, – teigė S. Montvila.
Kada Komisija pateiks savo atsakymą, nulemsiantį, ar seržanto velionei teks solidi kompensacija, priklausys nuo ekspertų išvadų – tai, pažymi S. Montvila, gali užtrukti kelis mėnesius.
