Parlamentas antradienį priėmė svarstyti Gitano Nausėdos pasiūlymą ratifikuoti šiemet vasarį Briuselyje pasirašytą susitarimą dėl jau denonsuotos Energetikos chartijos sutarties aiškinimo ir taikymo.
Energetikos chartija Lietuvoje negalioja nuo rugpjūčio 8 dienos, tačiau, pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, liko galimybė remiantis šiuo dokumentu dar 20 metų bylinėtis arbitražo teismuose.
„Chartijos sutarties (...) dalis pratęsė jos taikymą iki pasitraukimo padarytoms investicijoms – dar 20 metų“, – Seimo posėdyje antradienį sakė K. Budrys.
„Jau įsigaliojęs (Energetikos chartijos – BNS) denonsavimas (Lietuvoje – BNS), tačiau vienas iš straipsnių lyg ir palieka galimybę bylinėtis“, – aiškino jis.
Pataisas svarstys Užsienio reikalų bei Energetikos ir darnios plėtros komitetai
Iniciatyvą po pateikimo palaikė 98 parlamentarai, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisas svarstys Užsienio reikalų bei Energetikos ir darnios plėtros komitetai.
„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasakė, kad tai Europos Sąjungos reguliavimo dalykas, o ne Energetikos chartijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo čia jurisdikcija, o ne arbitražų“, – pabrėžė ministras.
K. Budrio teigimu, nuostatą jau įgyvendino Vokietija, Prancūzija, Bulgarija ir Švedija.
Kaip rašė BNS, iš Energetikos chartijos Lietuva pasitraukė birželio 10-ąją. Pasak Energetikos ministerijos, Bendrijoje ji pripažinta nebesuderinama su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą.
Energetikos chartijos sutartis buvo pasirašyta 1994 metais siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose. Ją daugiausiai sudarė Centrinės Azijos bei Europos šalys.
Nuo 2016 metų iš šios sutarties pasitraukė Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Liuksemburgas, Portugalija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, birželio pabaigoje iš jos pasitrauks Nyderlandai, taip pat ES bei Euratomas.
Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.
