REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį neeilinės sesijos metu priėmė rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu.

Seimas antradienį neeilinės sesijos metu priėmė rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu.

REKLAMA

Už rezoliuciją balsavo 121 Seimo narys, 2 parlamentarai susilaikė. Po balsavimo Seimo salėje žmonės skandavo „Tegyvuoja Baltarusija!“.

„Mes palaikome Baltarusių tautos apsisprendimą, nepripažįstame rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų, mes nelaikome Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos Respublikos vadovu, mes reikalaujame naujų, skaidrių, demokratiškas procedūras atitinkančių prezidento ir parlamento rinkimų, mes siūlome inicijuoti tarpininkavimo misiją, mes raginame įvesti individualias sankcijas visiems, kurie šiuos rinkimus suklastojo, ir visiems, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė rezoliucijos projektą pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Rezoliucija kviečiama įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams Europos Sąjungos mastu. Taip pat siūloma, kad sankcijos apimtų draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims „už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.

REKLAMA
REKLAMA

Rezoliucijos projekte – raginimai skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.

REKLAMA

Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas, praėjusią savaitę panašias rezoliucijas priėmė Estijos ir Lenkijos parlamentai.

Neeilinėje Seimo sesijoje į parlamentarus kreipėsi ir ne vienas Baltarusijos opozicijos atstovai. Jie dėkojo Lietuvai už palaikymą, tačiau prašė, kad ir mūsų šalis, ir visa tarptautinė bendruomenė nepripažintų Aliaksandro Lukašenkos kaip teisėto šalies vadovo. Opozicionieriai prašė remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir atskleidė, kad A. Lukašenkos jėgos struktūros kankina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

Linkevičius įvardijo kankinimus

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį teigė, kad rezoliucija siunčiama svarbi žinia pasaulio bendruomenei ir apie „įvykdytus nusikaltimus, kurių liudininkais mes tiesiogiai nebuvome, bet juos matė pasaulio visuomenė“.

„Svarbu ne tik įvardyti, kas yra, bet ir paskatinti mūsų kolegas, ypač ES, parengti sankcijas. Neatmetu galimybės ir nacionalinių sankcijų parengimo. Tai yra viena iš spaudimo priemonių, bet to nepakanka – mums reikia pagelbėti žmonėms įkuriant fondą represijų aukoms, taip pat įkuriant fondą gydymui tų, kurie buvo sužeisti“, – teigė L. Linkevičius.

Jis citavo į laisvę iš sulaikymo paleistų protestuotojų patirtis, kai jie liudijo buvę kankinami, verčiami pasirašyti prisipažinimus dėl neįvykdytų nusikaltimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Istorijos kraupios: žmonės buvo mušami, kankinami, replėmis ištraukti dantys, taikytas elektrošokas. Kriminaliniai nusikaltėliai, kurie irgi čia laikomi, mušami nebuvo – jie eidavo plauti kraujo nuo betono po kankinimų. Tarp smarkiai sumuštų buvo du lenkai ir du ukrainiečiai, jais jau pasirūpino ambasados (...), kai kurie žmonės išėjo su akivaizdžiai sutrikusia psichika“, – pasakojo L. Linkevičius.

„Tai, kas įvyko, – ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet ir nusikaltimai, kurie turi būti ištirti, o kaltieji – atsakyti“, – pridūrė ministras.

Opozicijos lyderis, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Lukašenka šiuo metu greičiausiai baiminasi ne dėl ateities, o dėl savo gyvybės.

REKLAMA

„Lukašenka baiminasi ne savo politinės ateities, jis labiausiai baiminasi dėl savo gyvybės. Sadamas Huseinas, Muamaras Gaddafis, Nikolajė Čaušesku primena, kad diktatorių istorijos retai baigiasi džiugiai. Viena aišku, kad Baltarusijos revoliucija spręsis Baltarusijoje, ne Vilniuje, ne Briuselyje ar Vašingtone. Ir aš tikiu šios žmonių bendrystės pergale“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatoriai sankcijas siūlo A. Lukašenkai ir jo sūnums, viso – 39 režimo atstovams

Opoziciniai konservatoriai siūlo paskelbti sankcijas 39-iems Baltarusijos režimo atstovams, tarp jų – prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, jo sūnums Viktorui ir Dmitrijui, premjerui Romanui Golovčenkai, rinkimų komisijų darbuotojams, jėgos struktūrų vadovams.

REKLAMA

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį pranešė, kad kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę, ragindama nedelsiant paskelbti nacionalines sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą ir jų siūlomomis pavardėmis papildyti „juodąjį sąrašą“.

Pasak konservatorių, sąrašas parengtas kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais, o siūlomi asmenys atsakingi už smurtą prieš taikius gyventojus ir rinkimų klastojimą. 

„Lietuva turi aiškiai, greitai ir nedviprasmiškai formuluoti ir įtvirtinti Europos Sąjungos ir transatlantiniu lygiu strategines nuostatas Baltarusijos režimo atžvilgiu, būti ledlaužiu kovojant už laisvę ir prieš tironiją“, – teigia Seimo opozicijos ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sankcijos turi pasiųsti signalą ir kitiems įtakingiems režimo atstovams, kad toliau remti Lukašenką reikštų aklavietę ir tolesnes sankcijas vis platesniems dabartinio elito sluoksniams“, – tvirtina jis.

Be kitų sankcijas siūloma taikyti Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkei Lidijai Jermošinai, jos pavaduotojui Vadimui Ipatovui, Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovui Valerijui Vakulčikui, Specialiosios policijos Minsko padalinio viršininkui Dmitrijui Balabai, Baltarusijos prezidento administracijos vadovui Igoriui Sergejenko, taip pat – vidaus reikalų, teisingumo, sveikatos apsaugos, informacijos, gynybos ministrams, Konstitucinio Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kt.

REKLAMA

Nausėda: ES sankcijos turėtų būti skirtos labiau asmenims nei Baltarusijos ekonomikai

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai turėtų būti orientuotos labiau į konkrečius valdžios pareigūnus, o ne į ekonomiką, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jei jau kalbame apie sankcijas, tai tikrai būtų prasminga kalbėti apie sankcijas Europos Sąjungos mastu. Tikslingas sankcijas, taikytinas ne tiek ekonomikai apskritai, kiek asmenims, kurie susiję su rinkimų rezultatų falsifikavimu, su represijomis, kurių po to imtasi. Tam tikriems valdžios pareigūnams turi būti nustatyti arba judėjimo apribojimai, arba kitokio pobūdžio finansinės sankcijos“, – interviu Žinių radijui antradienį teigė šalies vadovas.

REKLAMA

Pasak jo, trečiadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ketinama aptarti situaciją Baltarusijoje, o sankcijų klausimas bus „viena iš sudėtinių diskusijos dalių“.

G. Nausėda pabrėžė, kad jei ES bendrų sankcijų priimti nepavyks, nacionalines sankcijas galėtų įsivesti atskiros Bendrijos šalys.

„Jei sankcijos nebūtų priimtos – svarstau tariamąja nuosaka, nes tikiu, kad tai pavyks padaryti – žinoma, galimos ir kitos priemonės. Nacionalinių sankcijų taikymas taip pat nėra atmestinas, juo labiau, kad tokie svarstymai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse“, – sakė jis.

„Vienas dalykas akivaizdus – jei ES nustato sankcijas, tai šitiems asmenims Europos Sąjunga užsidaro kaip tokia, jei nustato atskiros valstybės, tai susidaro keista situacija, kai asmenys gali įvažiuoti į vieną valstybę, bet negali įvažiuoti į kitą. Efektyvumas sankcijų yra didesnis Europos Sąjungos mastu“, – kalbėjo šalies vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, G. Nausėda pabrėžė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį vyksiančio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu perduos ir Lietuvos žinutę.

„Labiausiai, ko dabar reikėtų, jog jokiu būdu neturėtų būti kišamasi į Baltarusijos vidaus reikalus – ar tai būtų iš Vakarų, ar iš Rytų. Tai yra nepateisinama. Manau, kad pati visuomenė ras visus atsakymus ir išspręs problemų mazgą“, – teigė jis.

Anot Lietuvos vadovo, Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja šiuo metu jaučiasi „daug tvirčiau, yra atsigavusi nuo patirto šoko“.

G. Nausėda teigė, kad jos iniciatyva kurti koordinacinę tarybą yra reakcija į Lietuvos vadovo praėjusią savaitę pasiūlytą trijų punktų planą.

REKLAMA

Juo siūlyta, kad Baltarusija turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius, paleisti visus suimtuosius, o prezidentas Aliaksandras Lukašenka turėtų sutikti sukurti nacionalinę tarybą, kuri suburtų valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.

Baltarusijos valdžia šį planą atmetė.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų