Seimas antradienį (03.25) priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) pasiūlė išsamiau informuoti visuomenę apie "valdžios institucijų veiklą".
Nutarime siūloma LRT transliuoti "valstybinės svarbos" Seimo posėdžius, Vyriausybės ir prezidento metinius pranešimus, daugiau dėmesio skirti Lietuvos kultūrai ir švietimui, savo laidomis "mažinti masinės kultūros įtaką", nuosekliau įgyvendinti LRT įstatymo nuostatas dėl "objektyvumo, nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui užtikrinimo".
Kovo pradžioje iš LRT generalinio direktoriaus posto atsistatydinęs Valentinas Milaknis apkaltino politikus, ypač Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininką Rolandą Pavilionį, kišimusi į visuomeninio transliuotojo reikalus.
Kartu su V. Milakniu atsistatydino Lietuvos televizijos ir radijo vadovai Rita Miliūtė bei Kęstutis Petrauskis. Pastarasis dabar laikinai vadovauja LRT.
Antradienį Seime kalbėjęs LRT tarybos pirmininkas Marcelijus Martinaitis sakė, jog visuomeninis transliuotojas pajuto spaudimą iš politikų pusės, bet nenorėjo konkrečiai jų įvardyti.
M. Martinaitis pripažino, jog kai kurių kultūros veikėjų priekaištai LRT dėl kultūrinių laidų yra pagrįsti, tačiau dažniausiai šia kritika siekiama ne konstruktyvaus dialogo, bet daryti spaudimą.
Tarybos vadovas "grėsmingais" pavadino planus uždrausti LRT transliuoti reklamą, paliekant ją priklausomą tik nuo finansavimo iš biudžeto, taip pat kritikavo vengimą spręsti abonentinio mokesčio įvedimo klausimą.
"Siekiama jį (visuomeninį transliuotoją - BNS) laikyti nuolatinėje laikinumo ir netikrumo būsenoje", - sakė M. Martinaitis.
Nors įstatymai numato abonentinio mokesčio už visuomeninio transliuotojo laidas įvedimą, politikai iki šiol nesiryžta priimti šio sprendimo, galinčio užtikrinti LRT finansinį nepriklausomumą nuo politikų.
Seimo nutarime LRT siūloma "toliau tęsti darbą nagrinėjant abonentinio mokesčio už LRT teikiamas visuomenei paslaugas įvedimo galimybę".
BNS
