„Seat Tango“: Koncepcija, kuri demonstravo ispanų norą įgelti „Mazda MX-5“

Komentuoti

2019-03-14 19:42

Lengvas, žvitrus, miklus, dvivietis rodsteris – šį nuostabų receptą sukūrė ne bet kas, o europiečiai, o tiksliau – britai, kurie šio tipo automobilius tiesiog dievino iki akimirkos, kai „Volkswagen“ pristatė pirmos kartos „Golf GTI“.
„Triumph Spitfire“, „MG Midget“ ir kitų rodsterių žudiku pramintas hečbekas labai greitai atbaidė daugelį gamintojų nuo minties konstruoti klasikinės komponuotės automobilius su nuleidžiamu stogu. Juk pigesnis, kompaktiškesnis, lengviau eksploatuojamas hečbekas galėjo pasiūlyti praktiškai tokią pačią dinamiką. Kam vargintis?
Sportiškų automobilių atsikandę europiečiai prie įdomų, šypseną skatinančių mašinėlių sugrįžo prasidėjus naujam tūkstantmečiui. Naujoji entuziastų karta nebenorėjo niūriai atrodančių hečbekų ar neišvaizdžių vienatūrių. Jie norėjo kompaktiško, žavaus, stilingo rodsterio, kuris leistų automobiliu mėgautis ne tik vingiuotuose užmiesčio keliuose, bet ir mieste, riedant naktinėmis didmiesčio gatvėmis.
Tai buvo tik sutapimas, bet tuo pačiu metu „Seat“ milžiniškos „Volkswagen Group“ koncerno vadovybės paliepimu turėjo tapti jaunatviškų, stilingų, sportiškų automobilių gamintoja. Ale vokiška „Alfa Romeo“ alternatyva.
Šį tikslą gamintojas turėjo pasiekti gebėdamas tinkamai išnaudoti „Volkswagen Group“ resursus ir buvusio „Alfa Romeo“ dizainerio talentą nupiešti nuostabaus grožio skulptūras.

REKLAMA

Seat Tango koncepcija

Vieni norėjo, kiti ne
2001 metais visuomenei pristatytas „Seat Tango“ ne iš tolo nepriminė kitų koncepcinių automobilių. „Tango“ nuo pat pirmųjų akimirkų buvo kuriamas, jog galėtų kuo greičiau patekti į serijinę gamybą.
Frankfurto automobilių parodoje debiutavęs mažylis turėjo puikiai funkcionuojantį 1,8 litro, 180 arklio galių išvystantį benzininį variklį, 6 laipsnių pavarų dėžę, priekinius varomuosius ratus ir visas reikalingas saugumo sistemas: vairuotojo ir keleivio oro pagalves, šonines oro pagalves, elektroninę stabilumo sistemą, traukos kontrolę ir „ABS“. Viską, ko gali prireikti moderniam automobiliui.
Tuometinis „Seat“ pirmininkas Berndas Pischetsriederis, vienintelis iš viso „Volkswagen Group“ koncerno šį projektą stūmė į priekį. Jis manė, jog tokio tipo automobilis padės visoje Europoje pakeisti „Seat“ įvaizdį, leis jį iš naujo suformuoti. Jis puikiai suprato, jog „Tango“ nėra tas modelis, kuris dėtų auksinius kiaušinius ir neštų milžinišką pelną. Nepaisant to, jis buvo pasiryžęs finansuoti dviviečio rodsterio projekto.
„Tango“ galimybes patekti į serijinę gamybą pablogino, kai „Seat“ pateko po „Audi“ markės sparnu. Būtent „Audi“ vadovams buvo patikėta „Seat“ bei „Lamborghini“ prekinių ženklų ateitis.
Tuometinis „Audi“ valdybos pirmininkas Martinas Winterkornas spaudos konferencijos metu paskelbė, jog jis nesiruošia skirti ne vieno centro „Tango“ rodsterio projektui iki tol, kol šio išvaizdaus automobilio autoriai nesugebės įrodyti, jog jis gali nešti pelną.
Pagal tuometinius skaičiavimus, „Seat“ per šešis ar septynis metus turėtų parduoti bent jau 150 000 „Tango“ vienetų, jog jis „Volkswagen Group“ koncernui būtų atnešęs finansinės naudos.
„Audi“ valdybos pirmininkas Martinas Winterkornas buvo įsitikinęs, jog „Seat“ privalo skirti dėmesį racionalumu spinduliuojantiems modeliams: „Toledo“ sedaną pakeitusiam „Toledo“ vienatūriui, mažesniam ir kompaktiškesniam „Altea“ vienatūriui, kurių pasirodymą rinkoje būtų galima apibūdinti tik vienu žodžiu - katastrofa.