Trečiadienis. Rytas
Paskutiniame Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukšte prie lango stovėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir miesto tarybos narys (Socialdemokratų frakcija) Vilmantas Drėma.
– O kaip ten buvo su Rubikonu? – netikėtai paklausė Drėma.
Meras iš netikėtumo krūptelėjo.
– Vilmantai, čia dabar kas? – rūsčiai sušnibždėjo meras.
Miesto tarybos narys, supratęs kitą savo klausimo prasmę, šiek tiek paraudo ir vangiai mostelėjo ranka:
– Artūrai, nesikarščiuokit... Man įdomu, kas vyko su tikru, istoriniu Rubikonu... Jis buvo upė?
– Kaip tai „jis buvo upė“? – nustebęs pakartojo A. Zuokas. – Upė yra „ji“.
– O Nemunas? Juk galima sakyti „Nemunas buvo upė?“
– Nemunas ne buvo, o yra upė. Jis yra upių tėvas.
– O Rubikonas?
Zuokas įsižeidė:
– Vilmantai, kas jums pasidarė? Ko jūs čia apie tą Rubikoną? Juk erzina...
Miesto tarybos narys globėjiškai spustelėjo mero petį:
– Greitai viskas baigsis... O aš vis dėlto važiuosiu pažiūrėti į Rubikoną...
– Šiandien?
– Gal šiandien, gal rytoj. Nuvažiuosiu, peržengsiu...
Zuokas nebesiklausė savo tarybos nario. Jis žiūrėjo į miestą.
Kažkur toli, Spaudos rūmuose, „Žinių radijas“ ištransliavo Seimo pirmininko Artūro Paulausko ekspertizę: „situacija tokia, kad meras pakankamai gerai kontroliuoja situaciją“.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2006. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
