REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį per avarijas Lietuvoje žuvo penki žmonės. Toks žuvusiųjų skaičius per parą avarijose – didžiausias šalyje pastaruoju metu. Nors naujienos savaitgalį išties buvo tragiškos, pirmadienį paskelbta, kad atsirado vilties spindulys sunkiai sergantiems asmenims. Savaitgalį buvo užregistruotas 14-as organų donoras šiais metais.

Sekmadienį per avarijas Lietuvoje žuvo penki žmonės. Toks žuvusiųjų skaičius per parą avarijose – didžiausias šalyje pastaruoju metu. Nors naujienos savaitgalį išties buvo tragiškos, pirmadienį paskelbta, kad atsirado vilties spindulys sunkiai sergantiems asmenims. Savaitgalį buvo užregistruotas 14-as organų donoras šiais metais.

REKLAMA

Jautru, skausminga ir tuo pačiu viltinga – kaskart išgirdus apie organų donorą sudėtinga išlikti abejingam. Dėl kiekvieno paciento gyvybės kovojantys medikai, skausmą išgyvenantys artimieji ir viltį puoselėjantys sunkūs ligoniai – visa tai apjungia organų donorystė.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos balandžio 24-ąją, sekmadienį, koordinavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruoto donoro transplantacijos procesą. Užgesus žmogaus gyvybei, jo artimieji, pasikalbėję su ligonį prižiūrėjusiais medikais, priėmė kilnų sprendimą – tinkamus organus paaukoti donorystei.

REKLAMA
REKLAMA

Šeimos narių sutikimas leisti transplantuoti mirusio artimojo organus bei audinius leidžia ne tik pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, bet ir gelbsti sunkių ligonių gyvybes.

REKLAMA

Šiuo atveju, gavę artimųjų sutikimą, medikai įvertino organų būklę, kad donorystei tinka kepenys, inkstai ir ragenos. Idealiu atveju vienas organų donoras gali išgelbėti net 7 recipientus. Tai, kad vienas žmogus net penkiems asmenims gali suteikti galimybę grįžti atgal į kokybišką gyvenimą, nusako organų donorystės prasmę – dovanoti antrą šansą gyventi.

Šįkart kepenys recipientui transplantuotos Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikose, inkstai ir ragenos liko VUL Santaros klinikose, kur bus transplantuotos tinkamiems recipientams.

REKLAMA
REKLAMA

„Esame be galo dėkingi donoro artimiesiems už jų kilnų sprendimą. Neabejoju, kad kiekvienas iš recipientų, o ir jų šeimų nariai, pritars, kad tai – neįkainojama dovana“, – kalbėdamas apie donorystės atvejį sakė Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius.

Viltį suteikiantis laukimas

Kai kuriems žmonėms organo transplantacija reiškia galimybę išsilaisvinti iš gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tuo tarpu ragenų transplantacija suteikia galimybę vėl matyti pasaulį. Nuo artimųjų sprendimo, jei mirusysis nebuvo išreiškęs aiškaus išankstinio nesutikimo, priklauso, ar transplantacija gali būti atliekama. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2021-aisiais Lietuvoje atlikta 200 organų ir audinių transplantacijų, o tai reiškia, kad 73,4 proc. žmonių sutiko padovanoti artimųjų organus donorystei, rašoma pranešime spaudai.

Augantis visuomenės sąmoningumas ir vis labiau rodomas teigiamas požiūris į donorystę suteikia galimybę didesniai daliai sunkiai sergančiųjų pagerinti gyvenimo kokybę, leidžia grįžti į pilnavertiškesnį gyvenimą ar tiesiog suteikia viltį pasveikti ir gyventi. Iš kitos pusės, tai išties sudėtingas sprendimas, kurį skaudžiausiomis akimirkomis priima mirusiojo artimieji.

Šiuo metu Lietuvoje tinkamos donoro širdies laukia 59, kepenų – 100, inkstų – 112, plaučių – 5, širdies ir plaučių komplekso – 5, kasos ir inkstų komplekso – 3, o ragenų – 155 žmonės. Pasakyti kiek tiksliai žmogui reikės laukti transplantacijos – neįmanoma. Kai kurie žmonės laukia kelias dienas ar mėnesius, kiti – kelerius metus, o dar kiti tinkamo organo taip ir nesulaukia.

REKLAMA

Itin svarbu – apsisprendimas ir pritarimas

Savo pritarimą organų donorystei gali išreikšti kiekvienas pilnametis Lietuvos gyventojas. Tai padaryti galima pasirašius sutikimą organų donorystei. Jį pasirašius išduodama simbolinė Donoro kortelė. Sutikimą galima pasirašyti internetu , o kortelė atsiunčiama tiesiai į namus.

Nors Donoro kortelė yra kilnaus pasirinkimo simbolis – pats žmogaus sprendimas po mirties padovanoti savo organus donorystei yra be galo svarbus, nes, pagal organų donorystę Lietuvoje reglamentuojančius įstatymus, įsigijus Donoro kortelę žmogaus pasirinkimas yra neginčijamas, tačiau, kadangi organų donorystė yra labai jautri sritis, tam, kad ji niekam nesukeltų neigiamų emocijų – medikai prašo ir artimųjų pritarimo.

REKLAMA

Vis dėlto, žinant, kad velionis buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei, pasirinkimas artimiesiems yra daug lengvesnis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia informuoto sutikimo donorystės modelis, t. y. kuomet norintieji po mirties paaukoti savo organus sergantiems žmonėms, užpildo prašymą ir gauna Donoro kortelę, o žmogaus mirties atveju prašoma ir artimųjų sutikimo.

Tokio tipo organų donorystės modelis yra taikomas dar 7-iose Europos valstybėse. Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip. 

Bet kokiu atveju, svarbiausiais galutinio sprendimo priėmimo dalyviais yra mirusiojo artimieji, tad šį jų sprendimą galima palengvinti iš anksto išreiškiant savo valią. Daugiau informacijos apie organų donorystę galima rasti Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM internetiniame puslapyje.

Koks nemalonus straipsnis siūlo džiaugtis kad tiek daug donorų atsirado. Nebenoriu būti donoru kai tiek džiaugsmo po tavo mirties
Jo oi koks džiaugsmas,kad žmonės žuvo. Bet bus donorai. Kas ta straipsni suraše linkiu tap donorų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų