REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keista, bet kartais pravardė žmogui taip prigyja, kad niekas net nesigilina, o koks gi jo tikras vardas. Pasirodo, Samui pravardė  prilipo dar mokykloje, trečioje klasėje. Taip ir liko visam laikui.

REKLAMA
REKLAMA

O kad jis dar yra ir Saulius Urbonavičius, ko gero grupės „BIX“ lyderis ir pats prisimena tik tuomet, kai reikia pildyti oficialius dokumentus.

REKLAMA

Dabar, praėjus nemažai laiko nuo to momento, kai Samas sėdėjo mokyklos suole, interviu apie klasės laikus jam buvo šiek tiek netikėtas. Tačiau, kaip visuomet šmaikštus ir originalus atlikėjas ir šį kartą neapvylė – jam pasisekė prisiminti ne tik mokyklos kvapą, bet ir mokyklos bufeto pagrindinį meniu.

- Mokyklos kvapas? Ooooo... blogi aliejiniai dažai, pasenusių taukų dvelksmas iš mokyklos bufeto ir specifinis koridorių kvapas.  



- O koks buvo mėgstamas mokyklos bufeto patiekalas?

REKLAMA
REKLAMA

- Na, kas gi galėtų būti? Kiek man leidžia prisiminti mano trumpa atmintis – „bulkutės“, žinoma! Tradiciškai...(nusijuokia). Roksai tokie būdavo...Kadangi aš - prie roko, tai roksai būdavo... „bulkutės“ tokios.

- Kokie dėstomi dalykai labiausiai patiko mokykloje?

- Ai, kadangi aš per visas pamokas piešdavau, tai ir buvo amžinas piešimas. O šiaip, man ir su istorija, lietuvių kalba buvo viskas tvarkoje, tikslieji mokslai – nelabai...

- Buvo toks mokytojas, kurį ir dabar prisimeni?

- Taip, be abejo...Buvo tokia senmergė Stundžėnaitė. Ji buvo labai griežta, bet iš tiesų teisinga. Buvo daug visokių mokytojų. Dabar, kai tiek metų praėjo, sunku prisiminti visų gerų mokytojų pavardes. Prisimenu savo klasės auklėtoją...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ar klasė buvo draugiška?

- Kaip ir taip...Daug vakarų praleidome drauge su bendraklasiais ir auklėtoja gamtoje, prie ežerų. Pamenu buvome prie Baltųjų Lakajų Molėtų rajone – tai ten buvo fantastika!

- Ar buvote iškrėtę kokių pokštų?

- O tu Dieve, taigi ir buvo vien pokštai! Dar Panevėžyje per mokyklos vadinamuosius šokius pirmas pradėjau didžėjauti akrilinėmis plokštelėmis, bobutės iš Amerikos atsiųstom...

- Ar susitinki su bendraklasiais?


- Nė vieno nemačiau...Na, gal vieną kažkada čia buvau sutikęs...Bet šiaip, deja nepalaikau jokio ryšio su klasiokais.



- O ką manai apie idėją paskelbti klasės dieną Lietuvoje?

REKLAMA

- Na, aš nesu kažkoks labai sentimentalus, gal per daug laiko praėjo...Bet, žinoma, yra tokių žmonių, kurie su mokykla sieja daug prisiminimų. Tad kodėl gi ne? Visai šauni idėja paskelbti tokią dieną. Kita vertus, sau brangius žmones, tuos, su kuriais tau įdomu, juk visuomet susirasi ir pamatysi. O kai atsiranda tokia patogi galimybė...Kodėl gi ne?..

- Pirmoji tavo meilė mokykloje?

- Be abejo, ji ten kažkur aplink mokyklą vaikščiojo...Iš kitos mokyklos buvo.

- O vardo nepameni?

- Kažką...Nežinau, nelabai. Buvo ir iš vienos mokyklos, ir iš kitos mokyklos buvo...Visokių buvo.

- O kuo būdamas mokinys svajojai būti užaugęs?

- Kosmonautu. Juo ir tapau...(juokiasi)

Eglė  Zubkauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų