Balandį sukanka 10 metų, kai Lenkijoje pirmą kartą buvo priimtas Liustracijos įstatymas, tačiau ir šiandien vis ieškoma naujų būdų, kaip atskleisti komunistinio saugumo archyvuose paslėptą tiesą, kaip kalbėti apie anų laikų didvyrius, aukas ir budelius. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad tai labai sudėtingas dalykas.
Adamo Michniko „tiesa“
Kai pasaulinė žiniasklaida komentavo per plauką neįvykusį arkivyskupo Wielguso ingresą ir minėjo kitų - tariamų ar tikrų - lenkų vyskupų - saugumo agentų – pavardes, Lenkijoje įsiliepsnojo diskusija, kas kaltas, kad 18-aisiais „Solidarumo“ revoliucijos pergalės metais su komunizmu ir sovietizacija kovojusi katalikų bažnyčia pasaulyje ir Lenkijoje linksniuojama komunizmo agentų kontekste.
Daugelio nuomone, šitaip nebūtų įvykę, jeigu laiku būtų imtasi dekomunizacijos, deesbekizacijos (SB - Sluzba bezpieczenstwa - saugumo tarnyba komunizmo laikais) ir liustracijos.
Neatsitiktinai komunistinių specialių archyvų uždarymo krikštatėviu laikomas dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius publicistas Adamas Michnikas, kuris liustraciją įvardijo kaip raganų medžioklę. Esą archyvų atvėrimas prilygtų džino paleidimui iš butelio. Beje, pats Michnikas vienas pirmųjų kartu su dviem istorikais turėjo galimybę užmesti akį į komunistinių specialių tarnybų archyvų lentynas. Nežinia, ar ten surasti dokumentai, kompromituojantys jam artimą Laisvės sąjungos (tuomet Demokratinės sąjungos) aplinką, ar įsitikinimas, kad saugumo archyvais negalima pasitikėti, ar dar kas nors nulėmė, kad A. Michnikas tapo liustracijos priešininkų ikona. Beje, publicistas savo nuomonės nepakeitė ir dabar. Dviprasmiškai buvo vertinama ir jo pabrėžtina draugystė su komunistinio režimo veikėjais - generolais Jaruzelskiu ir Kiszczaku.
Liustracijos idėją iš dalies sukompromitavo 1992 metų birželį vidaus reikalų ministro Antonio Macierewicziaus paruoštas slaptųjų agentų sąrašas, kuriame buvo 64 Seimo narių, prezidento kanceliarijos ir paties tuometinio prezidento Lecho Walęsos pavardės. „Macierevičiaus sąrašas“ iš balno išvertė dešiniųjų vyriausybę, kuriai vadovavo žinomas antikomunistinis veikėjas advokatas Janas Olszewskis. Prezidentas Walęsa tuomet paleido Seimą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus, po kurių į valdžią sugrįžo kairieji.
Liustracija - kairiųjų ir dešiniųjų kompromisas
1997 metais priimtas Liustracijos įstatymas buvo valdančiųjų pokomunistų ir dešiniųjų opozicijos kompromisas. Šį žingsnį žengti valdančiuosius privertė ir augantis lenkų visuomenės įsitikinimas, kad buvę komunistiniai agentai negali valstybėje užimti aukštų postų. Tokį lenkų įsitikinimą neabejotinai sustiprino išviešinti faktai apie tuometinio premjero Juzefo Oleksy bendradarbiavimą su komunistinio saugumo tarnybomis. Opozicijos ir kairiųjų sąjungininkų – liaudininkų partijos balsais priimtas Liustracijos įstatymas nenumatė saugumo agentų sąrašų išviešinimo ir pilno archyvų atvėrimo.
Vietoj to parlamentarai, vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai (iš viso apie 25 tūkstančiai asmenų) privalėjo pateikti pažymėjimus dėl bendradarbiavimo su saugumu. Kandidatai į parlamentą apie tai, kad buvo saugumo agentai, turėjo viešai paskelbti rinkėjams, kandidatai į valstybės postus - įstaigų vadovams. Pats bendradarbiavimo faktas nebuvo baudžiamas, tik jo nuslėpimas - tokiu atveju „liustraciniam melagiui“ 10 metų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje. Tačiau liustracija nebuvo vykdoma iki tų metų rudens įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo dešinieji.
Tik tuomet buvo paskirtas liustracijos priežiūrą vykdantis prokuroras bei suformuotas liustracinių teismų teisėjų korpusas. Per penkerius metus liustracijos priežiūrą vykdantis prokuroras patikrino 18 tūkstančių pareiškimų. Rezultatas - 741 atveju suabejota pareiškimų teisingumu, 153 pareiškimų teisingumą nagrinėjo liustracinis teismas. Tačiau liustracinio teismo sprendimai buvo vertinami nevienareikšmiškai. Daugiausia priekaištų buvo dėl to, kad tokie procesai paprastai buvo slapti, o teisėjai per daug pasikliauja buvusių saugumiečių parodymais.
Liustracijos įstatymu bandė manipuliuoti ir prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. 2001 m., kai į valdžią sugrįžo kairieji, prezidentas pateikė Liustracijos įstatymo pataisas, pagal kurias liustracijos procese nedalyvautų komunistinės žvalgybos, kontržvalgybos ir karinės informacinės tarnybos agentai. Tačiau Konstitucinis teismas atmetė prezidento pataisą kaip prieštaraujančią Konstitucijai.
Liustracijos procesui svarbi data - 2000 metai, kai buvo įsteigtas Tautos atminties institutas. Jo archyvuose sukaupti komunistinio saugumo dokumentai tapo prieinami ne tik liustraciją vykdantiems prokurorams bei teisėjams, bet ir visiems suinteresuotiems asmenims (išskyrus saugumo agentus).
Wildšteino „agentų sąrašas“
Besitęsiantys procesai liustraciniuose teismuose (Juzefo Oleksy byla iki šiol nebaigta) ir radikalėjantis visuomenės požiūris į buvusius saugumo agentus, ypač esančius valdžioje, skatino ieškoti naujų sprendimų. Stiprėjo įsitikinimas, kad liustracijos pareiškimai nėra pats geriausias atsiskaitymo su praeitimi būdas. „Kaip pilietis galiu pasakyti: man nepatinka tai, kad koks nors žmogus (buvęs saugumo agentas – aut. past.) yra viceministras, bet kaip mokslininkui man dar labiau nepatinka tai, kad nuo tos akimirkos, kai toks asmuo prisipažino bendradarbiavęs su saugumu, jo byla yra uždaroma. O mane labiau tenkintų, jeigu žurnalistas galėtų gauti jo bylą ir su ja supažindintų visuomenę“, - teigė žymus lenkų istorikas Antonas Dudekas („Lietuvos žinios“, 2005 02 14).
Plačiai nuskambėjo archyvų atvėrimo ir agentų pavardžių išviešinimo šalininko žurnalisto Bronislawo Wildsteino „pilietinio nepaklusnumo“ akcija, kai prieš kelerius metus neaiškiomis aplinkybėmis išnešęs iš Tautos atminties instituto saugumo bendradarbių, informatorių ir agentų sąrašą, jį paskelbė internete.
2005 m. parlamento rinkimus laimėjusi Teisės ir teisingumo partija ištesėjo rinkėjams duotą pažadą - paruošė naują Liustracijos įstatymo projektą. Jame labai išplėstas liustruojamų asmenų sąrašas - jau ne vien aukščiausieji įstatymų, vykdomosios ir teisminės valdžios pareigūnai, bet ir savivaldybių nariai, žurnalistai, vadovaujančias pareigas užimantys mokslininkai, švietimo tarnautojai. Tuo būdu liustruojamų asmenų skaičius nuo 25 tūkstančių padidėjo iki beveik pusės milijono.
Jei naujas projektas įsigaliotų, vietoj pareiškimų liustruojami asmenys turėtų pateikti Tautos atminties instituto išduotus pažymėjimus, kuriuose būtų archyvinė informacija: bendradarbiavimo pobūdis, laikotarpis, kiek parašė skundų ir pan. Liustruojamų asmenų bylose esantys dokumentai būtų skelbiami internete, tačiau be intymaus gyvenimo faktų. Būtų naikinamas liustracinis teismas, o ginčai nagrinėjami visuotinių teismų civilinio proceso tvarka.
Atskleisti tiesą ne tik apie aukas, bet ir apie budelius
Tačiau pernai spalį parlamento priimtas įstatymas dar iki jo įsigaliojimo (2007 vasario pabaigoje) bus tikriausiai pakeistas. Prezidentas Lechas Kaczynskis jau pateikė Seimui pataisas. Jų esmė - kitokia liustracijos filosofija: mažesnis pasitikėjimas saugumiečių dokumentais, bendradarbiavimo skalės diferencijavimas bei ginčų, kylančių dėl liustracijos dokumentų, nagrinėjimas baudžiamojo proceso tvarka. Didesnis vaidmuo skiriamas Tautos atminties institutui, kuriam teks tikrinti įtarimą keliančių dokumentų patikimumą. Liustracijos procesas bus viešas, viešai skelbiamos liustruojamų asmenų – saugumo agentų - pavardės. Melagingą pareiškimą pateikę asmenys 10 metų negalės dirbti valstybės tarnyboje.
Arkivyskupo Wielguso byla ir pastarųjų savaičių įvykiai, kai tapo akivaizdu, jog daugiausia kenčia ne budeliai, o jų aukos, paspartino ir deesbekizacijos procesą. Prezidentūroje jau ruošiamas įstatymas, pagal kurį stalinistinio laikotarpio saugumo aparatas būtų pripažintas nusikalstama organizacija. Ketinama taip pat atimti iš komunistinio režimo saugumiečių privilegijas (pavyzdžiui, nepelnytai dideles pensijas), apdovanojmus bei paskelbti komunistinio saugumo tarnautojų pavardes. Manoma, kad buvusių saugumiečių yra apie 24 tūkstančiai. Tačiau čia gali iškilti rimta problema: nemaža dalis buvusių saugumiečių 1990 metais sėkmingai perėjo patikrinimo procedūrą ir toliau dirba saugumo tarnyboje.
