Rekordinis šaltis Panevėžiui surengė išgyvenimo egzaminą. Į reisus neišvažiavo užšalę autobusai, greitosios medicinos pagalbos ekipažų ligoniai sulaukė tik todėl, kad vairuotojai mašinas šildė paleidę variklius, sprogus vandentiekio vamzdžiams dalis miesto kelias dienas gyveno be vandens, avarinės tarnybos vos spėjo lėkti taisyti trūkusių šilumos vamzdžių, dėl šalčio nedirbo mokyklos.
Tokio chaoso, kokį panevėžiečiai išgyveno pastarąsias tris dienas, nebuvo mažiausiai dešimtmetį.
Dembavos hidrometeorologijos stotyje pirmadienį apie 7.30 val. užfiksuotas šios žiemos šalčio rekordas – termometro stulpelis nukrito iki 26,8 laipsnio. Nors mėnuo dar nesibaigė, sinoptikai neabejoja: šis sausis bus šalčiausias per pastaruosius dešimtį metų.
Jau pamirštas speigas ant kojų sukėlė visas specialiąsias tarnybas.
„Dirbame ekstremaliomis sąlygomis. Greitosios pagalbos mašinas, kaip ir kiekvieną ilgiau šaltyje pastovėjusį automobilį, sunkiau užvesti, todėl esam priversti šildyti, jas laikyti dirbančiais varikliais. Didžioji dalis medicininės įrangos iš automobilių taip pat įneštos į patalpas. Gavę iškvietimą vėl ją skubiai kraustom į mašiną“, – „Sekundei“ pasakojo miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.
Praėjusį savaitgalį greitosios ekipažai per parą lėkė į 80–100 iškvietimų. Medikų pagalbos prireikė dviem nukentėjusiesiems nuo šalčio.
Jei ne greitąją iškvietę praeiviai, nežinia kuo būtų pasibaigęs prie daugiabučio pailsėti prigulusio neblaivaus vyriškio miegas.
Kad tapo šalčio auka, kitas panevėžietis suprato tik sušilęs. Jam medikus iškvietė artimieji. Vyrui konstatuotas pirmo laipsnio kojos nušalimas.
Benamių antplūdis
Dėl šalčio strigo ir miesto autobusų darbas. Užšalęs į reisą neišvyko vienas 10-ojo maršruto autobusas. Panevėžio autobusų parkui teko nutraukti du reisus, kol sutvarkė ir į gatves išleido kitą.
Tačiau ir laiku transporto sulaukę keleiviai šiluma negalėjo pasidžiaugti.
„Prišildyti autobusų praktiškai neįmanoma – stotelių daug, durys dažnai darinėjamos. Temperatūra šiek tiek aukštesnė nei lauke, manau, kad bent jau pliusinė“, – vylėsi Autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Šaltis tikru skruzdėlynu pavertė Panevėžio socialinės paramos centrą.
Tiek nelaimėlių, kiek šiomis dienomis priglaudė ši įstaiga, trejus metus jai vadovaujantis Valdemaras Misevičius teigia dar nematęs.
Nakvynės į centro duris per parą pasibeldžia 13 benamių, nors įstaiga tokiems vienos nakties klientams teturi 7 vietas.
„Čiužinius paklojom net po laiptais, duše, prie radiatorių. Taip dar nėra buvę, kad tokiose vietose žmones guldytume“, – pripažino V.Misevičius.
Paramos centras ekstremaliomis sąlygomis pasiruošė nakvynei priimti dar daugiau klientų – socialinės darbuotojos surado vietos bent 20-iai benamių.
Nors įstaiga ne nuolatinių gyventojų, nemokančių už suteiktą pastogę, neprivalo pamaitinti, tačiau sušalėliams verda per labdaros akcijas paaukotas arbatas ir dar duonos kriaukšlę prie jos suranda.
„Ateina sustirę, alkani, bent arbatos puodelį pas mus išsiurbčioja. Pagal įstaigos nuostatus dieną turėtume juos išprašyti, bet tokiu oru ir šuo į lauką nevaromas. Jei norėtų pasilikti, neišmestume, bet ir tokie žmonės eina į darbą – tikrinti konteinerių, išmaldos rinkti“, – teigė V.Misevičius.
Dalis miesto – be vandens
Spustelėjęs šaltis darbu užvertė vandens tiekėjus. „Aukštaitijos vandenų“ avarinėje tarnyboje netilo be vandens likusių panevėžiečių skambučiai.
Trūkusių vamzdžių remontuoti avarinė tarnyba vakar skubėjo į Sirupio, Tulpių gatves. Savaitgalį be vandens buvo likę keli Algirdo g. individualių namų gyventojai.
„Kur pakloti naujo tipo plastikiniai vamzdžiai, bėdos nėra. Bet ketaus vamzdžiai neatlaiko šąlančios žemės spaudimo“, – pasakojo „Aukštaitijos vandenų“ Vandenvietės ir vandentiekio nuotekų tinklų cecho viršininkas Vidmantas Vaitekūnas.
Avarinės tarnybos darbą apsunkina daugiau nei metro įšalas. Vien jam išpjauti, pasak viršininko, technika sugaišta pusę dienos. Užšąla ir siurbimo mašinos.
V.Vaitekūno teigimu, avarinės tarnybos darbuotojams darbymetis prasidėjo jau nuo Naujųjų ėmus stipriau šalti.
„Kuo toliau, tuo darbo daugiau. Per pastaruosius penkerius metus pirma tokia žiema“, – pažymėjo viršininkas.
Po 22–24 iškvietimus šiomis dienomis registruoja ir Panevėžio butų ūkio avarinė tarnyba. Kol šalčiai nebuvo paspaudę, jų nesiekdavo nė 20-ies. Avarinė tarnyba lėkė remontuoti sprogusių radiatorių, trūkusių kanalizacijos vamzdžių.
Dusino smogas
Dėl nusistovėjus žemai temperatūrai gerokai daugiau kūrenamų individualių namų jau nuo savaitgalio mieste jaučiamas stiprus smogas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius praėjusią parą vienintelėje Panevėžyje Sirupio g. esančioje matavimo stotelėje užfiksavo 77 mikrogramų kubiniame metre kietųjų dalelių koncentraciją ore, tai yra 27 mikrogramais 1 kub. m daugiau, nei leidžia norma.
Tokia oro tarša gerokai lenkia praėjusių metų sausio rodiklius, kai kietųjų dalelių koncentracija ore užfiksuota 38 mikrogramai 1 kub. m, tai yra kur kas mažiau už maksimalią leistiną ribą. Sąlyginai švariu oru panevėžiečiai kvėpavo ir praėjusį vasarį.
„Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo intensyviau kūrenamos individualių namų krosnys, todėl fiksuojama didesnė oro tarša. Ypatingų apsaugos priemonių tokiu oru nėra, tiesiog reikia kuo mažiau būti lauke“, – patarė Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Marija Pumputienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
