2008 m. balandžio 30 d. 16.30 val. Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma paroda „Šaukiu aš tautą...“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms ir Sąjūdžio 20-osioms metinėms.
Prieš 20 metų Lietuvoje prasidėjęs Atgimimas, išsivystęs į galingą Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, grąžino Lietuvai nepriklausomybę. Šiandien šie tautos ir valstybės atgimimo įvykiai – jau istorija, kurią liudijantys dokumentai, nuotraukos, prisiminimai, kino kadrai gula muziejų fonduose.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas – šiuos ypatingos reikšmės XX a. Lietuvos istorijos dokumentus sieja laisvos Lietuvos idėja, vienijusi lietuvius pasipriešinimo ir laisvės kovų sąjūdžiams per visą XX a. Lietuvos istoriją.
Aktyviai organizuoti nepriklausomos Lietuvos atkūrimą tautinio atgimimo veikėjai ėmėsi Pirmojo pasaulinio karo metais. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo nuspręsta pradėti Lietuvos valstybės atkūrimo darbus. Valstybės atkuriamajai veiklai vykdyti buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba. Susidarius palankioms tarptautinėms aplinkybėms, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės įgyvendinimas po Vasario 16-osios susidūrė su kaimyninių valstybių priešiškumu, netgi atvira intervencija (Lenkija, bolševikinė Rusija, bermontininkai). Lietuvos Taryba turėjo imtis lanksčios diplomatinės veiklos dėl tarptautinio Lietuvos pripažinimo.
1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvoje vyko pasipriešinimas sovietų okupacijai. Tai buvo Lietuvos piliečių kova už nepriklausomybę ir demokratiją. Pasipriešinimas aukščiausią tašką pasiekė 1944–1953 m., kada krašte vyko partizaninis karas. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo priimta deklaracija, skelbusi nepriklausomos Lietuvos tęstinumą. 1953 m. ginkluota kova buvo nuslopinta, bet pogrindinis pasipriešinimas okupacijai tęsėsi. Tai XX a. 5–6 dešimtmečiais jaunimo organizacijų veikla, XX a. 7–9 dešimtmečiais - katalikiškas judėjimas, kurio simbolis buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Dešimtmečius besitęsusį pasipriešinimą vainikavo Sąjūdis, pasiekęs tikslą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 dieną.
1988 m. birželio 3 d. įkūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, kurią sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslinės ir kūrybinės inteligentijos atstovai, ilgai slopinti tautos troškimai prasiveržė nesulaikoma protesto banga prieš esamą tikrovę. Lietuvą užliejo naujų įvykių banga, gavusi Tautos atgimimo pavadinimą. Sąjūdžio įkūrimas pradėjo lemtingą etapą Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Visoje Lietuvoje kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės, vyko mitingai, piketai, akcijos, kuriose vis drąsiau ryškėjo laisvės ir nepriklausomybės siekiai.
1988 m. liepos 18 d. architektas Virgilijus Kačinskas Projektavimo institute įkūrė pirmąją Sąjūdžio rėmimo grupę Šiauliuose, o liepos 22 d. jau įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas Šiauliuose. 1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko Steigiamoji LPS konferencija.
Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms ir Sąjūdžio 20-osioms metinėms skirtoje parodoje rodomi eksponatai liudija apie didžiulį organizacinį ir diplomatinį nepriklausomybės įtvirtinimo darbą, nepriklausomybės kovas 1918-1920 metais ir vėlesniais laikotarpiais. Parodoje pirmą kartą Šiauliuose rodomos lietuvių tautos patriarchą, Vasario 16-osios akto signatarą dr. Joną Basanavičių menančių relikvijų kopijos, 1918 m. Lietuvos Tarybos prezidiumo protokolų ir kitų rankraščių kopijos. Atgimimo metų dvasinį ir emocinį tautos pakilimą leidžia pajusti Sąjūdžio fotografijos, plakatai ir transparantai, spauda, tautinė atributika, demonstruojama dokumentinė kino kronika.
Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.
