Pasibaigus sezonui vargu ar rasime dienų be pranešimų apie Šarūną Jasikevičių. Tai jis laukia Željko Obradovičiaus sprendimo, tai svarsto „Panathinaikos“ pasiūlymą ar derasi su „Žalgiriu“. Po vakarinės penktadienio treniruotės Lietuvos rinktinės įžaidėjas patvirtino derybas tiek su kauniečiais, tiek su graikais. „Arba bus kas nors paskelbta oficialiai, arba nieko nėra“, - taip krepšininkas pasiūlė reaguoti apie nesibaigiančias kalbas bei papasakojo apie rinktinės reikalus.
- Šarūnai, po sezono svarbiausia pailsėti fiziškai ar psichologiškai?
- Visą laiką yra sunkiau psichologiškai. Fizinį dalyką dar gali tempti, o jei psichologiškai esi pavargęs, tai nelabai kas bus. Fiziškai sunku visiems, tačiau sąlygos yra vienodos - ir kitom komandom reikia važiuoti į Venesuelą. Jeigu psichologiškai yra blogai, tada jau tikrai blogai.
- Ar pavyko kažkiek atsipūsti per tarpą tarp sezono pabaigos ir rinktinės stovyklos?
- Minimaliai, bet yra kaip yra, to nepakeisi. Kuo daugiau apie tai galvosi, tuo bus tik blogiau.
- Ar jau praėjo aklimatizacijos laikotarpis? Treneris sakė, kad vakar buvote vangoki.
- Tikrai nepraėjo ir nemanau, kad greit praeis. Sako, kad pilnai atsigauti reikia aštuonių dienų. Man atrodo, kad su kiekviena diena bus kažkiek geriau, bet šiaip tai labai sunku. Kai kurie skundžiasi, kad atsikelia vidury nakties. Pavyzdžiui, dabar (apie 20 val. vakaro - aut. past.) jau sėdžiu toks - norisi miegoti. Bet vėlgi, sakau, visiems tos pačios sąlygos.
- Lietuvoje stebėjote abejas draugiškas rungtynes, kurios susiklostė nelabai sėkmingai. Ar tai jums kelia nerimą?
- Ir taip, ir ne. Daug bandėme, daug eksperimentavome. Makedonai žaidė šešiese ar septyniese - nei kaitalioja, nei ką. Graikai irgi - nelabai turi jie tų jaunų žaidėjų. Atsivežė du jaunus, kiek supratau, abudu prasėdėjo ant suolo, o mūsų žaidžia visi. Nėra gerai, kai pralošinėji, nėra gerai, kad mums įmeta daug lengvų taškų - tai reikia gerinti. Ar pagerinsim - žiūrėsime per ateinančią savaitę.
- Kokį įspūdį palieka naujokai?
- Normaliai. Kiek jie gali, tiek žaidžia. Sunku spręsti. Juškevičius gerai žaidė pirmas rungtynes, paskui gal sunkiau. Visi dar yra pasiruošimo procese, visi stengiasi, o šiaip tai per treniruotes jie tikrai gerai atrodo.
- Išsskyrus naujokus ir trumpiau rinktinėje esantį Joną Valančiūną visi žaidėjai yra seni pažįstami. Kiek tie žaidybiniai ryšiai padeda rengiantis esant laiko stokai?
- Dabar kažkaip mes vangiai. Susirinkome skirtingais laikais, atvažiavome vieni anksčiau, kiti vėliau. Dabar jau visi kartu, bet ta aklimatizacija... Reikia laiko. Manau, kad jei pasieksime gerą sportinę formą, tai jau bus Venesueloje. Tik šiandien treniruotėje prisijungė Kaukėnas - vėl naujas žmogus, jam nauji deriniai. Mačiulis irgi seniai nėra žaidęs - mums tikrai dar reikia laiko. Apskritai, mes, lietuviai visą laiką per pasiruošimą atrodome labai prastai. Nerimo yra ir, manau, bus. Duok Dieve, atėjus Venesuelai kažkas pagerėtų.
- Galbūt rengtis varžyboms toliau nuo Lietuvos yra kiek paprasčiau? Praėjusiais metais tas dėmesys gal šiek tiek trikdė komandą.
- Jau daug metų atstovaujame rinktinei - dėmesio visąlaik buvo ir bus. Su tuo turi paprasčiausiai susitvarkyti. Galbūt jaunesniems žaidėjams yra sunkiau, bet dėmesys turi dar labiau motyvuoti. Tuo ir esame išskirtinė valstybė, daug dėmesio varo į priekį ir mūsų jaunimą, ir kitas kartas - nuo to viskas ir prasideda.
- Vakar raginote skubėti stebėti LeBroniaus. Už ką sirgote NBA finale?
- Už Oklahomą. Nelabai išėjo, kaip ir su kitom krepšinio ar futbolo komandom, už kurias sergu. Ką buvo galima pralošti, tą pralošiau.
- O futbole už ką?
- „Barcelona“, „Manchester United“. Iš rinktinių? Anglai. Su anglais galime išlošti, nes Europos sporte vien tik nesąmonės, tai ir anglam gali būti gerai. O gal ir ne, kaip visą laiką.
- Šiemet rinktinei padeda Arvydas Sabonis. Ką jums reiškia jo buvimas šalia?
- Jis vieną treniruotę padavė kelis perdavimus, tai nemanau, kad čia reiškia, jog jis dirba su rinktine. O kadangi jis šalia, tai tik stumulas mūsų centriukams - jis su jais truputį pabendrauja. Aš čia irgi skaitau, kad „Arvydas dirba su komanda“ - padavė kelis perdavimus ir padavė. Tik tiek gerai, kad jis yra šalia ir jis yra didžiausias autoritetas, koks tik gali būti Lietuvos krepšinyje. Jonui Valančiūnui yra gerai, kad Arvydas yra aplinkui - čia yra tik pliusas.
- Ne pirmus metus girdime kalbas, kad esate siejamas su „Žalgiriu“. Ar šiemet jos yra realesnės, nei anksčiau?
- Visą laiką sakau - neklausykite tų kalbų. Arba bus kas nors paskelbta oficialiai, arba nieko nėra. Aš irgi pasiskaitau, pasijuokiu - iš agento eina kitos kalbos. Taip, mes šnekame - tai yra vienas iš variantų, o daugiau kažką sakyti... Tik daugiau paskleisi gandų ir tiek. Krepšinyje yra oficialu arba nieko.
- Bet karjeros baigti neplanuojate?
- Nežinau. Aišku žinote apie kalbas su „Panathinaikos“. Kalbėjome dėl treniravimo - reikia apsispręsti. Dar nelabai žinau kaip atsakyti į šitą klausimą. Dar šiuo metu būtų sunku atsisveikinti su krepšiniu, ypač po tokio visai neblogo sezono. Dar tikrai norisi, bet gyvenimas kartais priverčia daryti įdomius sprendimus.
- Taprsezoniu paprastai užtrunkate apsispręsti. Kada savo sprendimą planuojate priimti šiemet?
- Esu iš tų žmonių, kurie labai ilgai galvoja ir turbūt netgi iš tų, kurie persigalvoja. Nemanau, kad kažkas pasikeis. Galvosiu, galvosiu, kol reikės kapeiką mesti, kaip visą laiką.
- Ar kalbos su „Panathinaikos“ dar vyksta ar jau baigtos?
- Dar kažkas vyksta. Daugiau nelabai noriu šita tema šnekėti, bet galų gale reikia apsispręsti man pačiam, į kurią pusę aš linkstu. Lygtai yra idėja dar pažaisti, bet velnias žino kaip čia bus.
- Ar pačiam buvo skaudu sužinoti, kad Željko Obradovičius palieka „Panathinaikos“?
- Taip. Kiekvienais metais buvo kalbos, kad jis galbūt išeis, bet jis labai stengėsi likti. Žinau, kad jis myli tą klubą ir klubas beprotiškai myli jį, ypač fanai. Tas sprendimas bus skausmingas ne tik man, bet ir daugeliui žaidėjų, kurie yra su juo nemažai metų. Ne tik jis dirbdavo Pao, gaudamas mažiau pinigų nei gautų kitur, bet ir žaidėjai darydavo tą pati. Klubui bus sunku, nes per dvylika trylika metų tai daugiausiai pasiekęs klubas Europoje.
- Ar gali jūsų ateitį lemti tai, kur atsidurs Obradovičius?
- Žinokit, negaliu atsakyti į daugumą jūsų klausimų. Gali, bet kiek žinau, sunku, kad jis... Nežinau, išvedžioti galima daug. Gali, jei atsakyti į klausimą.
- Kas iš Europos trenerių prilygsta Obradovičiui?
- Jis daug pasiekęs ir profesiniuose santykiuose, ir rezultatuose. Kiek ten tų titulų laimejęs, niekas nėra ir arti pasiekęs. Su kiek esu dirbęs, man jis be jokių kalbų geriausias. O antras nėra labai arti jo.
