Prasčiausia priėmimo į darželius situacija yra didmiesčiuose ir tankiai apgyvendintuose regionuose, sakė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė.
Šiuo metu didžiausia eilė nusidriekusi dėl vietų Vilniaus lopšeliuose-darželiuose. Į šias įstaigas tikisi pakliūti 64 proc. 1,5 – 3 metų amžiaus vaikų. Rugsėjo 3 dieną Vilniaus darželiuose buvo likusios 476 laisvos vietos, o šiemet eilėje į darželį laukė 3715 vaikai.
Vieni gauna vietą akimirksniu, kiti tampa „sistemos įkaitais“
Portalas tv3.lt teiravosi, su kokiais sunkumais susiduria tėvai, norėdami užtikrinti vaikui vietą valstybiniame darželyje. Pasirodo, šeimų patirtys skirtingos. Kai kurios mamos pasakojo, kad jų mažylis į darželį papuolė gana greitai, kai šeima pateikė priėmimo dokumentus.
„Turbūt nuo miesto priklauso. Mes Palangoje vietą iškart gavome. Tik į pirmą darželį, kur skambinome, vaikams reikalavimai kosminiai. O į šitą, kur lankome, <...> vietą iškart gavome“, – dalijosi Ieva.
O štai Auksuolei teks palūkėti eilėje apie metus, todėl moteris po sūnaus gimimo birželį pateikė prašymą. „Kadangi į darželį nusprendėme leisti anksti, jau užrašiau kitiems metams, nes vietų bent jau šalia namų šiems metams nėra. Darželio direktorė patikino, kad parašius prašymą šiemet, kitąmet vietą tikrai turėsime“, – sakė moteris.
Monika pasakojo, kad jos 3 vaikai į darželį pakliuvo be nesklandumų. „Vyriausią nuėjau užrašyti kitiems metams, o išėjo, kad žygiavo po savaitės. Dukra išėjo po metų pagal pirmumo teisę. Pagranduką užrašiau <...>, žygiuos nuo spalio 1 d. Bet paklausius, po kiek metų laukia eilėje kiti, plaukai šiaušiasi“, – minėjo ji.
Vieniša mama, Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorė Rūta Latinytė dalijosi karčia patirtimi – jai nepavyko gauti vietos darželyje savo abiem sūnums pirmaisiais ugdymo metais.
„Vienas vaikas ėjo visus metus į privatų darželį, <...> o antrajam vaikui teko samdyti auklę. Dalis tėvų tampa situacijos įkaitais, kai negali išeiti į darbą ir turi vaiką leisti arba į privatų darželį, arba samdytis auklę. Iš tikrųjų ne tiek daug žmonių gali tokią didelę atlyginimo dalį tam skirti, ypač vieniši tėvai“, – svarstė R. Latinytė.
Dar viena Vilniuje gyvenanti moteris anonimiškai pasakojo, kad pakvietimą lankyti darželį gavo itin nepatogiu metu – likus porai dienų iki rugsėjo pradžios. Tuo tarpu vaikas jau lankė privatų darželį, per mėnesį atsieinantį apie 450 eurų.
Moteris piktinosi, kad šeima priversta per trumpą laiką apsispręsti, ar lankys valstybinį darželį. Tuo metu vaikas jau spėjo apsiprasti prie privataus darželio ir staigūs pokyčiai – perėjimas į valstybinę ugdymo įstaigą – galėtų sukelti streso visai šeimai.
Paaiškino, kaip vyksta priėmimas
Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Kristina Cibulskytė sakė, kad pagal Priėmimo tvarkos aprašą vaikai į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priskiriami kiekvienų metų pavasarį balandžio 18–30 d. lankymui nuo rugsėjo 1 d.
Ji pažymėjo, vaiko vietai eilėje įtaką daro tik turimi prioritetai, o ne prašymo pateikimo data. „Vieni gali Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje pateikti prašymą tik vaikui gimus, kiti – prieš pat grupių formavimą ir tai neturės įtakos eiliškumui. Laukimas eilėje priklauso nuo turimų prioritetų, deklaruotos gyvenamosios vietos mieste ir esančių vietų darželiuose“, – komentavo K. Cibulskytė.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančią tvarką, priėmimo į darželį sutartys sudaromos iki einamųjų metų gegužės 31 d. Sulig šia data baigiasi pagrindinis priėmimas į darželius, tačiau priėmimo procesas nesustoja.
„Nuo birželio 1 d. vaikai, kurių tėvai nepatvirtino darželio lankymo ir nepasirašė ugdymo sutarties, buvo išbraukiami iš sąrašo ir apie atsiradusias laisvas vietas pranešama laukiantiems eilės tvarka. Vaikai į laisvas vietas yra priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilėje“, – portalui tv3.lt teigė K. Cibulskytė.
Po pagrindinio priėmimo vietos darželyje negavę vilniečiai tėvai, sulaukę pranešimo apie gautą vietą darželyje, ugdymo sutartį turi pasirašyti per 10 kalendorinių dienų.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė paantrino, kad tai – normali praktika, kai šeima pakvietimą į darželį gauna prieš pat mokslo metų pradžią, be jokio išankstinio įspėjimo.
„Priėmimas vyksta vieną kartą per metus, vaikams išėjus į mokyklą arba į priešmokyklinę grupę. Tada iš pavasario yra didesnis priėmimas, kvietimų gaunama iš anksto daugiau. O jau mokslo metų bėgyje užsipildo tik tos vietos, kurios atsilaisvina įvykus šeimose kažkokiam judėjimui – ar išvykus, ar persikraustant. Užtat ir nėra to įspėjimo“, – apie priėmimo į darželius eigą portalui tv3.lt pasakojo L. Bagdanavičienė.
Sudėtingiausia situacija – didmiesčiuose
Asociacijos prezidentė L. Bagdanavičienė pripažino, kad gausiai apgyvendinti Lietuvos regionai susiduria su vietų darželiuose stoka.
„Faktas, kad didmiesčiuose, didesniuose rajonuose vietų darželiuose trūksta. Kai kuriose mažesnėse savivaldybėse <...> vietų tikrai pakanka“, – sakė ji.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentės teigimu, savivaldybės kasmet ieško būdų, kaip darželiuose sudaryti daugiau vietų.
„Savivaldybės vis tiek skaičiuojasi, mato atvykimą, išvykimą žmonių pagal Migracijos departamento duomenis ir taip planuojasi. Tie didesni miestai, didmiesčiai, kaip Kauno rajonas, Klaipėda, Klaipėdos rajonas, jie daugiau iššūkių patiria dėl vietų stokos“, – situaciją apibūdino L. Bagdanavičienė.
Specialistė patarė prašymą dėl vietos darželyje teikti neilgai trukus po vaiko gimimo.
„Kaune gimus vaikui reikia iš karto užrašyti. Yra tokių įstaigų, kad jei vaikas gimė pirmoje metų pusėje, tai dar yra šansų patekti į lopšelį. Jei jis gimė antroje metų pusėje, tai jau sudėtinga“, – nurodė ji.
Jeigu nepavyksta užsitikrinti vaikui vietos valstybiniame darželyje, tėvai būna priversti ieškoti kitų išeičių.
L. Bagdanavičienė įvardijo, ko griebiasi tėvai tokioje situacijoje: „Kas ieško privačiose darželiuose, kas dėliojasi darbus kitaip: pamainomis, arba vienas iš tėvų dirba namuose. Kas turi senelių, močiučių. Šeimos ieško kiekviena savaip tų išeičių.“
Tėvai neretai griebiasi paskutinio šiaudo: kartais sutinka vaiką leisti į ugdymo įstaigą, kuri yra atokiau nuo gyvenamosios vietos, kur prastesnis susisiekimas.
Vietų trūksta naujai pastatytuose Vilniaus rajonuose
Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas portalui tv3.lt sakė, kad Vilniaus mieste nuolat stinga vietų valstybiniuose vaikų darželiuose.
„Kad vietų darželiuose trūksta, čia yra pastovi bėda. Kai kuriuose rajonuose, kaip Naujamiestis, Stoties rajonas – čia dar kartais būna vietų darželiuose. Bet kur nauji rajonai, tai nepastatyti yra darželiai. Tai visąlaik vietų trūksta“, – teigė tėvų atstovas.
Vietų stoka valstybiniuose darželiuose sukelia tėvams įvairių nepatogumų. Kai kurie renkasi privačius darželius, kuriuose už vaiko ugdymą pakloja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.
K. Mikolajūnas išvardijo, su kokiais sunkumais paprastai susiduria šeimos: „Tėvai kartais užsirašo, kad gautų vietą valstybiniame darželyje, bet neiškentę, pavyzdžiui, vasarą veda į privatų. Kiti mato, kad vaikas dar nepasiruošęs į darželį eiti, <...> bet kad vietą gautų ir eilę atstovėtų, bando užsiimti tą vietą. <...> Arba tikisi vietos patogesnės, bet gauna kažkokią tolimesnę vietą ir jeigu jos atsisako, tada iš viso praranda vietą.“
Paklaustas, kaip vertina situaciją LTF atstovas atsakė: „Norisi tikėti, kad savivalda daro pastangas, kad nėra visiškai tragiškai.“
K. Mikolajūnas atkreipė dėmesį, kad vietų darželiuose trūkumas galimai susijęs su mažėjančiu ikimokyklinio ugdymo pedagogų skaičiumi. „Pedagogų amžius auga, jie išeina į pensiją, o reikiamo skaičiaus neparuošia, tiek, kiek reikia“, – problemą akcentavo jis.
Pasak K. Mikolajūno, sostinės darželiai pedagogų trūkumą kartais kompensuoja įdarbindami specialistus iš Vilniaus rajono.
„Vilnius gal kiek pedagogų „pasivagia“ iš Vilniaus rajono. Bet tada tėvams nepatinka, kad pedagogai kalba su akcentu lietuviškai. Vis tiek darželyje vaikai mokosi tarti ir lietuviams tėvams svarbu, kad vaikas taisyklingus žodžius iš pedagogo girdėtų, taisyklingą kirčiavimą ir tarimą“, – komentavo tėvų atstovas.
Darželio pedagogo amatas – ne iš lengvųjų
Paklausta, kaip derėtų spręsti priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sistemos spragas, nuolatinį vietų darželiuose trūkumą, L. Bagdanavičienė atsakė, kad kiekviena savivaldybė tuo rūpinasi atskirai ir renkasi skirtingas priemones.
„Dabar higienos normų reikalavimai sumažinti, kad lengviau atsidarytų šeimos darželiai namuose. Lankstesni visi reikalavimai ir privatiems darželiams. Kasmet matome vis naujų idėjų, kaip galima suburti vaikų grupes butuose, įmonėse“, – sakė ji.
Ikimokyklinio ugdymo sistemoje stinga ir pedagogų, be to, jų amžius yra brandus. L. Bagdanavičienė tokią situaciją vadino sudėtinga.
Pasak jos, savivaldybės mėgina pritraukti studentus, kad jie mokytųsi ikimokyklinio ugdymo pedagogo specialybės. Lietuvoje taikomos programos, pagal kurias savivaldybės kompensuoja mokslo išlaidas ir pan. „Ieškoma visokių galimybių, skatinimo, kad kuo daugiau jaunimo įsilietų į pedagogines gretas“, – teigė L. Bagdanavičienė.
Ikimokyklinio pedagogo amatą ji įvardijo kaip itin sunkų, reikalaujantį įvairių gebėjimų.
„Tikrai tam neužtenka tik tokių žinių ir savybių, kaip paprastam mokytojui. Realiai tai yra darbas ne tik su vaikais, bet ir su šeima, nes vaikai yra nekalbantys. Todėl šitą specialybę renkantis labai reikia apgalvoti, nes tai yra sudėtinga. Reikia ne tik žinių, bet ir fizinio pasirengimo. Matome, kad pedagogai dažniausiai jau turi sveikatos problemų su stuburu, nes didesnė dalis yra darbo dienos pasilenkus“, – apibendrino pašnekovė.
