Suomių leidinyje pažymima, kad ugnies stulpas Rusijoje liepsnoja jau beveik mėnesį ir tai gali būti ženklas, kad dujų gavybos telkinyje susiduriama su rimtomis problemomis.
Pasienio su Rusija rajone Virolahti gyventojai „Yle“ tvirtino, kad kiekvienas norintis gali stebėti milžinišką liepsnos stulpą, iškilusį virš medžių viršūnių.
Aktuelle Nachrichten in #Finnland berichten über ein mögliches #Feuer in der #Gazprom #Portovaya #Verdichterstation https://t.co/pJ7hTEiPAL
Gibt es auch einen technischen Grund für die reduzierten #Gas Mengen? (Bild: YLE / Ari Laine) pic.twitter.com/o2K75vOBIV— Wissen, was wir tun | Ganz persönlich! (@B_Mildebrath) August 4, 2022
„Yle“ nustatė, kad NASA gaisrų žemėlapyje „Gazprom“ priklausančio gamtinių dujų kompresorinėje stotyje „Portovaja“ „gaisras“ fiksuojamas kasdien nuo pat birželio 17-osios.
„Kompresorinė stotis – tai stotis, kurioje padidinamas dujų slėgis ir taip didinamas dujų tinklo perdavimo pajėgumas. Tikėtina, kad liepsnos kilo dėl gamtinių dujų degimo kompresorinėje stotyje“, – rašoma „Yle“.
Toks dujų deginimas yra kontroliuojamas ir apskaičiuotas naikinimas. Tokia procedūra yra normali praktika siekiant sumažinti spaudimą dujotiekių tinklams ir sunaikinti „dujų perteklių“. Pažymima, kad tokie vaizdai yra įprasti dujų perdirbimo gamykloms, tačiau šįkart tai vyksta neįprastai ilgai.
Maža to, nuo pat praėjusių metų rugsėjo, remiantis NASA palydovinėmis nuotraukomis, iki pat birželio mėnesio „Portovaja“ dujų liepsnos aptiktos nebuvo.
Suomija gamtinių dujų iš Rusijos negauna nuo gegužės mėnesio, nes atsisakė mokėti už dujas Rusijos reikalaujamais rubliais.
Liepsnos galimai rodo problemas
Energetikos bendrovės „Gasum“ ekspertė Olga Vaisanen pažymėjo, kad nežino tikros situacijos Rusijos gamykloje, tačiau patvirtino, kad dujų deginimas dažnai pasirenkamas esant tam tikriems sutrikimams. „Pavyzdžiui, jei sutrinka SGD terminalo ar biodujų gamyklos veikla, gali tekti panaudoti deginimą, kad, pavyzdžiui, slėgis dujų tiekimo sistemoje išliktų pastovus“, – cituojama ji.
Situacija, kai dujas reikia deginti, gali susidaryti, pavyzdžiui, jei klientui dujos negali būti pristatytos arba klientas negali jų gauti. O. Vaisanen teigimu, ilgalaikį deginimą galėjo nulemti būtent kažkokių trikdžių situacija.
„Prieš kelerius metus gaisras kilo „Huntsman Pigments“ gamykloje Poryje ir tuo metu ji buvo didžiausia dujų, tiekiamų dujotiekiu iš SGD terminalo, vartotoja. Tada laikinai neturėjome kur pristatyti visų dujų, todėl jas teko deginti. Tai numatyti yra sudėtinga“, „Yle“ cituojama Vaisanen.
Ekspertai taip pat pažymi, kad toks dujų deginimas yra žalingas gamtai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl susiformuoja „pajuodę“ krituliai – į atmosferą patenka suodžiai.
