Kokia situacija Lietuvoje ir ko dar galime tikėtis, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Remigijumi Bridikiu.
Prezidentūra tiesiai sako, kad iš Rusijos galimos rimtos provokacijos dėl to, jog Lietuva esą suteikia oro erdvę ukrainietiškiems dronams. Ar pastebite kažkokį suaktyvėjimą tam tikrų jėgų?
Matyt, reikėtų pradėti nuo to, kad vyksta informacinis karas. Jis vyksta jau ilgą laiką ir turbūt niekada nebuvo sustojęs nuo atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos. Vienas iš aspektų šiuo metu matomas ir šioje situacijoje – kalbant apie dronus, jų įskridimą į mūsų teritoriją. Šalia vykstant karo veiksmams, informacinis spaudimas ir įtampos didinimas yra viena iš priemonių, kurias Rusija taiko siekdama, kad priimtume jai naudingus sprendimus.
Ar pastaruoju metu pastebite didesnį suaktyvėjimą tarp Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos veikėjų?
Jie veikė nuosekliai ir veikia toliau. Čia nėra kažkokių stebuklų. Tai integruota sistema – tie patys metodai, tos pačios poveikio kryptys, kurias naudoja Rusijos ir Baltarusijos tarnybos. Ryškaus suintensyvėjimo neįvardinčiau, tačiau gali būti tam tikrų pokyčių, kuo konkrečiai domimasi. Akivaizdu, kad Rusija ir Baltarusija ieško svertų bei prieigos taškų prie mūsų ekonominių, politinių ir kitų segmentų.
Verbuoja jaunimą atlikti nusikalstamus veiksmus
Taip pat girdime informacijos, kad jaunimas įtraukiamas į įvairius judėjimus. Kiek tai pavojinga ir apie kokius jaunuolius kalbame?
Yra keli aspektai. Vienas – jaunimo įtraukimas į sabotažo veiksmus. Tokiais atvejais pasitarnaujama Rusijos ar Baltarusijos specialiųjų tarnybų planams ir operacijoms. Kitas aspektas – dešiniojo ekstremizmo iniciatyvos ir judėjimai. Jie gali būti patrauklūs jaunimui, tačiau kartu ir pavojingi.
Nepilnamečiai kartais įtraukiami į veiklą, kuri gali būti nusikalstama. Labai svarbu suprasti, su kuo bendraujama, kokie pasiūlymai gaunami. Iš pradžių gali būti siūlomas lengvas atlygis už iš pažiūros nekaltus veiksmus, o vėliau spaudimas didėja ir žmogus įtraukiamas į veiklą, kuri baigiasi nusikalstamais veiksmais ar sabotažu.
Vienas iš pastaruoju metu matytų pavyzdžių – grafičių piešimas Vilniuje ir kitur, siekiant skatinti neapykantą.
Kalbate apie užrašus „Vilna naša“?
Taip, tarp jų ir apie šiuos atvejus. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių – padegimai, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai. Dažnai viskas prasideda nuo paprastų užduočių ar prašymų, tačiau žingsnis po žingsnio žmogus įtraukiamas į veiklą, už kurią vėliau tenka atsakyti pagal įstatymus.
Kalbant apie neonacizmo ar nihilistinio ekstremizmo kryptis, ten veikia kiti mechanizmai. Intensyviai bendraujant socialiniuose tinkluose jauni žmonės gali būti įtraukiami į radikalizuojančią veiklą, nukreiptą prieš žmogaus gyvybę ar vertybes. Tokiose grupėse smurtas ir susidorojimas gali būti pateikiami ne kaip kraštutinumas, o kaip priimtinas veikimo būdas.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
