Rugsėjis
Žemiausia oro temperatūra rugsėjį buvo –6,3 °C, tai nutiko 1993 metais, rugsėjo 30 dieną Varėnoje, o aukščiausia oro temperatūra buvo užfiksuota užpernai Druskininkuose, tuomet užfiksuota 35,1 laipsnių temperatūra. Taip pat karšta buvo ir 1992 metų rugsėjo 1 dieną, Vilniuje užfiksuota +32,0 °C .
Šilti rugsėjo mėnesiai buvo ir ankstesniais metais 1934 m., 1949 m., 1955 m. Rugsėjo mėnesiais pasiekta itin karšta temperatūra nėra išskirtinis įvykis, iki +30 temperatūra buvo pakilus 1951, 1968, 1992 metais. Bet keleri metai buvo itin šalti: 1931 m., 1976 m., 1986 m., 1993 m. temperatūra nukrisdavo net iki -6 °C.
Na, o kartais rugsėjį net sniegas iškrisdavo, kaip kad 1972 metų rugsėjo 28 dieną kuomet Panevėžyje iškrito anksčiausias pirmas sniegas Lietuvoje.
Spalis
Žemiausia oro temperatūra spalį buvo užfiksuota Varėnoje 1956-10-31, tuomet ji nukrito iki –19,5 °C. Aukščiausia oro temperatūra buvo pasiekta Kybartuose 1985-10-05, tąkart sušilo iki +26,0 °C. Šilti spalio mėnesiai buvo 1926, 1942, 1966 metais.
Šalti spalio mėnesiai buvo 1956, 1973, 1979, 1988, 1993 metais. Šlapi spalio mėnesiai nutiko 1974, 1980, 1997, kai kritulių per mėnesį iškrisdavo po dvi normas ir daugiau. 1967-10-18 Klaipėdoje ir Nidoje,o 1970-10-30 Klaipėdoje vėjo greitis siekė 40 m/s.
1978-10-25 iškrito kruša, kurios ledėkų skersmuo siekė 20 mm.
1992-10-22, 23 sukrėtė smarki šlapdriba Rytų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų susidarė 21-25 cm storio sniego danga. Ant laidų, medžių šakų šlapio sniego apdraba siekė 20-25 mm; apšalo masė siekė 250-280 g. Nuo tokio didelio apšalo trūkinėjo laidai, virto stulpai, lūžo medžiai.
Lapkritis
Žemiausia oro temperatūra lapkritį buvo –23,0 °C (1998-11-21, 22 Varėna). Aukščiausia oro temperatūra lapkritį buvo +18,5 °C (1968-11-01, Kybartai). 2011-11-28 Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s;
1973-11-23 net 9 stotyse vėjo greitis viršijo 30 m/s (Klaipėdoje >35 m/s). 1985-11-12, 13 stebėtas sudėtinis apšalo ir šlapio sniego apdrabos reiškinys, kai maksimalūs apšalo dydžiai buvo tokie: skersmuo 60-130 mm, storis 30-40 mm, masė 504 gramai;
1966-11-12, 13 Nida 16 val. skendėjo tirštame rūke. 1984-11-02, 03 Varėną 18 val. dengė tirštas rūkas.
Pailgėjęs vegetacinis procesas
Jei ruduo būtų šiltesnis, nei įprasta, tuomet pailgėtų ir mūsų augalų vegetacijos trukmė. Tačiau vienais metais tas laikotarpis būna ilgesnis, kitais jis trumpesnis. Žinoma, per daugelį metų jis šiek tiek pailgėjo, bet ne ženkliai.
Klimatologai priduria, kad ateityje, galbūt po 10 - 20 metų augalų vegetacinis procesas dar pailgės, gal net kitas augalų kultūras imsime auginti, bet kol kas tai labai abejotina.
Lietuva yra toli nuo vandenyno, todėl užtenka žemyniniam orui atkeliauti truputį ankščiau, nei reikia ir viskas nušąla. Todėl tikėtina, kad šalyje ne temperatūra didės, o daugės ekstremalių, netikėtų gamtos išdaigų.
Išaugęs ekstremalumas
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių skaičius. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei nuolat vyrauja šiltos žiemos, o staiga, netikėtai atkeliauja šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Jie nebūna pasiruošę, sunku užvesti automobilius, atsiranda papildomų išlaidų ir visa tai sukelia žmogui stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau pasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnos vis tiek gali kilti. Tuomet pasitaiko, kad ūkininkai pasodina bulves, o jos tik daigus išleidžia ir užšąla, dėl to kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalus oras susijęs ir su kritulių kiekiu, gali būti, kad kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias stambių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
