(2008-12-09 00:14:20)
PRITARIU.
--------------------------
PS. Bet yammam.
Koks poetas: "maji mysli maji skakuny".

Kad aš taip galėčiau...

yammam, aš visai rimtai, su maža doze autoironijos. Manau inž taip pat.

Tokiam kaip p.Artūras būti išklausytam (perskaitytam) ir suprastam - nereali prabanga. Mes bent jau perskaitom, nes tikrai įdomu. Nors (nuosavos) tabaluojančios kojos pasitikėjimo (savimi) neprideda.

ko jus zvengiat is poeto ?
jis jums sirdi o jus jam subine ....et
skaitau Artura prisimenu Gazmanova
( nieko neina suprast bet grazu gi )
maji mysli maji skakuny
kuo ne akciju birza? :)

Negaliu nepastebėti Jūsų minties gilumo, atspėjant Artūro išminties šuolius : "p.Artūras praleidžia po 2 psl. tarp tų žodžių, kuriuos pasako".
Manau, kad tai minčių koncentracija. Paprasčiau kalbant, suslėgimas.
p. Artūras, panašu jau gyvena, XXII amžiuje.
Ir jam nuobodu su mumis.
----------
Prisimenate Triunfo arką. Ten vienas teisėjas išdrįso pasakyti "Nuobodu".

"Dinamizmas", - štai kas pagal p. Artūrą mūsų išsigelbėjimas.
Beje, dinamizmo kapitalizme teoretikas ED. Phelpsas. Panašu kad p. Artūras jam niekuo nenusileidžia. Esu tiesiog sužavėtas.

skaitau ir jaučiu, kaip žemė slysta iš po kojų. T.y. esu pakylėtas taip, kad kojos tabaluoja ore... nedažnai šitaip atsitinka :) ne tik dėl to, kad p.Artūras praleidžia po 2 psl. tarp tų žodžių, kuriuos pasako. Būdvardžių mūsų adresu, neabejoju, taip pat nemažai lieka paraštėse.

Tęsinio lauksime nekantriai. Ypač domina perėjimas nuo "metodikos paradigmatinio lūžio nebuvimo" prie buvimo, jei jis teoriškai įmanomas.

Ir skiedros lekia, pritariu :))

p. Artūras iš Rytų Europos prakalbo AIŠKIAU (pvz, "Etika, kuri susidaro sinergetiniams procesams nespėja susiformuoti.").
Jis jau žino ir laisvai operuoja "sinergetika". O lia lia. Lenkiuosi. (Tikriausiai fizikas. Bet kada išlys II- termodinamikos dėsnis?)

Ar įmanoma suvokti, kur gali nuvesti jo karščiavimasis? Ypač kai rinką sujungia su bažnyčia.
Gal p. Artūras koks garsus lietuvių social-ekonomikos mokslinikas? Gal jis cituojamas tarptautiniu lygiu šalia kokių ten Schumpeterių, Hayekų, Knightų, Phelpsų, Stiglitzų ir ttt?
Iš kur mums žioti. Jis kerta iš peties, tik skiedros (aš ir kt.) lekia.

Bet šiaip buvo nenuobodu jį paskaityti. Už ką ir ačiū. Lauksim naujų kūrybinių protrūkių.

profanai, analfbetai. Painiojatės, kaip pirmokai.

rinkos paprastoji definicija: "vartojimo didinimas". Tiek komunizme, tiek kapitalizme. Rinka, be kapitalizmų ir komunizmų existavo jau Šumerų valstybėje.

Predikatinė definicja: "kapitalo kaupimas". Auštumos pasiektos Katalikų Bažnyčios seniai, seniai. Ir iki šiol nebuvo, jokių rimtų teisinių paradigmatinių pakeitimų. Nežiūrint į Kinijos ir Sovietų Sąjungos kapitalo susikaupimą dirbtinai pavertus valstybinę (iki maximumo kapitalo koncentracija tpsknt)

Privatinė nuosavybė yra kultūrinio mentaliteto dalis: Japonija, Korėja, Kinija, Sovietų Sąjunga, ... - joms nusispjaut į popieriukines dirbtines privačios nuosavybės regalijas, joms nulis, nes teisė eina iš bendruomenės lūkesčių. Vakarų civilizacija su Bažnyčios įtaka teisės atskyrimu iš soc. lauko, privati nuosavybė privalo būti išmetama iš socialinio reguliavimo lauko. Panašiai yra su Šeimo institucija - daug kam nusispjaut į šariatines, registracines, bažnytines formas. Jos išgyvena ir su anarchistine potekste. Kalbu apie vaikus ir sexą.

Globalistinės sniego gniūžtės, hm, yra juokinga. Rinka yra neuždara sistema, tiksliau, ji be išorinių struktūrų negali išgyventi, nes susikaupus energijos pertekliui einama į posistemes (mūsų atveju kariauti) arba stojama (žlungama). Ta pati Europa vis pasikraujuodavo ištisus šimtmečius.

Naujai globalistų suformuotas metarinkos iššūkis, kurį jie sprendė kaimietiškai, na kaip, siaurapročiai VP market berniukai. Žmonės turi valgyti, todėl pelną (rinkos pavidalu) formavo lokalios rinkos stilistika. Lietuvos rinka išspręsdavo energijos sukoncentravimo problematiką paprastai - emigracija ir kitaip. Balanso nerasta - bukumos aušto lygio. O ką daryti globalistams, kurių rinka yra uždara, posistemės yra suvalgytos jau senokai. Tie teoretiniai (like inž) pusgalviai ir sugalvodavo tokias metodikas (lokalios rinkos pavyzdžiu - rinka pati susitvarkys). -- Pateikiam rinkai stiprią nekilnojamo turto bazę ir rinka pradės pati suktis.

Ir kodėl taip neišėjo?

Taikomos prastos metodikos - visų prima visiškai pasikeitė finansų uždavinys ir stuburas. Išnyko dar bažnyčios laikais suformuotas kastinis išsikirtinumas, dabar bet kas gali. Etika, kuri susidaro sinergetiniams procesams nespėja susiformuoti. Ir gi greitis. Didieji apologetai romatizuodami globalizmą turėjo išankstinę kvazietiką (sisteminius absorbantus), ir nesugebėdavo paveikti metodikų greičiui (internetas, geografinis transportas ir t..).

Šį uždarumą pajuto pirmieji informatikai (2000 metais), ir tuo pačiu rekonstruoti pvz. ipotekos dinamiką globalistai nesugebėjo ir pasidavė rezignacijai - elementarus pinigų pasisavinimas, be teorinių judėjimo perpektyvų.

Ir prie ko čia gobšumas tradicine prasme, tai tik metodikos paradigmatinio lūžio nebuvimas. Prisimenu ekologines Sovietų Sąjungos problemas. Koks ten gobšumas?

Kliedžiat jūs apie kaip tikri "chudožnikai". Mokytis reikia mano mielieji, ir kurti metodikas, o ne "krizės" kramtyt gumelę.

atsakysiu trumpai tuo pačiu įvaizdžiu - nevaldomas žmogiškasis godumas paleido tuos debesis ir vėjus, kurie supustė kabantį kalną sniego. Geriausiai tinkama gniūžtė jai nuleisti žemyn - žmogiška baimė :)

Ar pasakiau ką nors naujo? Nemanau.

Man vis tiek neaišku: kas, kur ir kada pirmas paleido tą sniego gniuštę, nuo kurios prasidėjo baisi ir nnebesustabdoma finansų nuošliauža...

nytimes com/2008/08/17/magazine/17pessimist-t.html