Ministerijos siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Ministerija siūlo, kad pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per paskutinius trejus metus panaudojusiems 80 proc. ar daugiau įsigytos medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“.
Anot projekto rengėjų, tokiu būdu mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms įmonėms.
Tačiau su tuo nesutinka Medienos prekybos asociacija. Jos vadovas, medienos prekybos įmonės „Litforina“ direktorius Egidijus Kontrimavičius sakė, kad pataisos prieštarauja ES teisei.
„Eina buldozeriu. Įsivaizduokit – gyvename ES, atsiranda įstatymas parduoti medieną tik įmonėms, kurios turi ne mažiau kaip penkias darbo vietas Lietuvoje įkūrę. Taigi čia akivaizdžiai kertasi su Europos teise“, – BNS sakė E. Kontrimavičius.
„Mes jau dabar esame apskundę tai Europos Komisijai ir ji tikrai kažkada išnagrinės tą klausimą. Jeigu tas įstatymas bus priimtas, tai Lietuva gaus ir baudų“, – pridūrė jis.
Anot asociacijos vadovo, nauja tvarka iš medienos aukcionų eliminuotų užsienio įmones, o medienos žaliavos kainas numuštų 30 proc.
„Jeigu iš 200 paskutiniame aukcione dalyvavusių pirkėjų išmes kokius 50, tie likusieji nusipirks juokinga kaina, mes prognozuojame mažiausiai 30 proc. kainų kritimą, jeigu nedalyvaus eksportuotojai ir užsienio perdirbėjai“, – teigė E. Kontrimavičius.
„Kodėl jie (užsienio perdirbėjai – BNS) bus išmesti, aš nesuprantu, nes ES turėtų visi vienodomis sąlygomis veikti, teisinga konkurencija turėtų būti“, – pridūrė jis.
E. Kontrimavičius pabrėžia, kad medienos kainų smukimas sumažintų finansinius Valstybinių miškų urėdijos rezultatus. Urėdija 2018 metais gavo 180,3 mln. eurų pajamų, o didžiąją dalį – 168,5 mln. eurų – iš apvaliosios medienos pardavimų.
Jei mediena atpigtų apie 30 proc., tai reikštų apie 50 mln. eurų sumažėjusias jos pajamas.
Be Medienos prekybos asociacijos su siūlomais įstatymo pakeitimais nesutinka Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinių miškų urėdija.
Jos pastebi, kad projektas galimai prieštarauja laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui. Jos siūlo projektą derinti su Europos Komisija (EK), nes nauja tvarka gali būti vertinama kaip neleistina valstybės pagalba.
Teisingumo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Medienos prekybos asociacija taip pat siūlė išsamiai atskleisti, kaip būtų įgyvendinama nauja tvarka.
Į dalį pastabų Aplinkos ministerija neatsižvelgė.
