Švietimo ir mokslo ministerija parengė studijų tikslinio finansavimo tvarkos projektą ir kviečia akademinę bendruomenę, darbdavius ir kitas suinteresuotas šalis teikti pasiūlymus ir pastabas. Toks studijų finansavimas būtų taikomas valstybei ypač reikalingoms, tačiau tarp geriausiųjų stojančiųjų nepopuliarioms studijų programoms, nesugebančioms pritraukti studentų krepšelių konkurso sąlygomis.Tikslinio studijų finansavimo tvarka rengiama atsiliepiant į akademinės bendruomenės siūlymus. 2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad biudžetinis finansavimas gali būti konkurso būdu skiriamas konkrečioms studijų programoms, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės poreikius. Tikslinio studijų finansavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Tikslinio finansavimo tvarkos projekte siūloma, kad norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos teiktų paraiškas dalyvauti konkurse. Paraiškas svarstytų Švietimo ir mokslo ministro sudaryta komisija, į kurią įeitų Aukštojo mokslo tarybos, darbdavių ir pramonės asociacijų, ministerijų atstovai. Priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus, taip pat darbdavių įsipareigojimus.
Studijų programos, kurioms būtų taikomas tikslinis finansavimas, gautų tam tikrą garantuotą valstybės finansuojamų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinktų pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę siūloma, kad priimamų į tikslines vietas pirmakursių konkursinis balas nebūtų daugiau kaip dviem balais žemesnis nei mažiausias gavusiojo studijų krepšelį toje pačioje krypčių grupėje.
Numatoma, kad tikslinis finansavimas konkrečiai studijų programai galėtų būti taikomas ne tik priimant studentus, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.
„Diskutuojant dėl vienos ar kitos profesijos specialistų stygiaus ir aiškinantis situaciją, neretai aiškėdavo, kad vien didindami rengiamų specialistų skaičių problemos neišsprendžiame. Dėl įvairių priežasčių diplomuoti specialistai nebūtinai renkasi darbą pagal specialybę ir ne visada – Lietuvoje, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Todėl kartu su tikslinio finansavimo tvarka reikia numatyti aiškų tokį finansavimą gavusio studento įsipareigojimą dirbti pagal specialybę, o darbdavio – prisidėti prie specialistų rengimo ir suteikti darbo vietą. Diskusijoms teikiamas projektas numato abipusius įsipareigojimus, o studijuojančiojo pažangumas akcentuojamas kaip būtina valstybės finansavimo gavimo sąlyga.“
Birželio pabaigoje planuojama surengti apskritą stalą, kuriame tikslinio finansavimo tvarkos projektas, gauti pasiūlymai ir pastabos bus aptarti kartu su visomis suinteresuotomis šalimis.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad pagrindinis valstybės finansavimas studijoms skiriamas studijų krepšelio principu – biudžeto lėšos keliauja į studijų programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje studijų krypčių grupių. Nuo 2010 m. tikslinio finansavimo būdu – per vadinamuosius grantus – skiriama dalis valstybės finansavimo menų studijoms, atsižvelgiant į menų studijų specifiką ir talentų išskirtinumą.
Pasiūlymus dėl studijų tikslinio finansavimo tvarkos Švietimo ir mokslo ministerijai galima siųsti iki birželio 27 d. el. paštu: [email protected].
