2014-ųjų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šildėsi šlovės spinduliuose, naudodamasis didžiuliu tarptautiniu autoritetu“, – pažymėjo ji ir priminė Sirijos derybas bei Sočio žiemos olimpines žaidynes, sutvirtinusias Rusijos prestižą.
Šiandien, anot žurnalistės, šimtai, jeigu ne tūkstančiai, rusų kovoja ir žūsta Rytų Ukrainoje. Rusijos ekonomika „griūva dėl trigubo naftos kainos, investicijų pasitraukimo ir Vakarų sankcijų smūgio“. Straipsnio autorė pabrėžia rusų užsienio kelionių atsisakymą ir masinį užsieniečių pasitraukimą iš Rusijos dėl rublio kurso kritimo.
„Prieš metus aš vis dar dirbau Kremliaus kontroliuojamoje informacijos agentūroje, kuri iš esmės laikėsi elementaraus žurnalistinio objektyvumo principų. Dabar ta informacijos agentūra virto atviru propagandiniu dariniu, vadovaujamu televizijos laidų vedėjo – kiršintojo, kuris JAV grasino radioaktyviais pelenais ir savo tarnautojams pareiškė, kad objektyvių reportažų laikai jau baigėsi“, – rašo A. Arutunian.
„Kai Rusija nusprendė įvesti draudimą visiems europiečių ir amerikiečių maisto produktams kaip atsakomąjį veiksmą Vakarų sankcijoms, daugelis rusų – tarp jų ir aš – pasijutome nesmagiai ne dėl parmezano ar raudonųjų sicilietiškų apelsinų trūkumo“, – prisimena žurnalistė.
Tokį jausmą sukėlė „pati idėja, kad valdžia gali pasiryžti deficitui dėl abejotino politinio principo, – ir vėl palaikyti tą idėją, jog žmogaus gyvybė reiškia mažiau negu politika“.
„Šį savaitgalį važiuoju namo į Ukrainą“, – pasakė žurnalistei jos pažįstama. „Prieš metus paprasčiausiai būčiau palinkėjusi jai laimingo kelio. Dabar aš visiškai neįsivaizdavau, ką dar jai pasakyti, be srūvančių ašarų“, – kalbėjo ji.
„Rusijai prireikė vos metų, kad atsidurtų ten, kur dabar yra. Jokių pokyčių valdžioje, jokio išorinio puolimo, jokių perrinkimų didžiąja rinkėjų balsų dauguma ir politinio perversmo nebuvo – tačiau revoliucija įvyko kitoje sienos pusėje ir ji nusprendė į tai įsikišti“, – teigia A. Arutunian.
