Anot R.Juozaičio, pastaroji įmonė buvo pasamdyta kaip subrangovė Prancūzijos inžinerijos grupės „Alsom“ įgyvendintuose didelės vertės - 200 mln. eurų vertės sieros šalinimo įrenginių įrengimo Lietuvos elektrinėje ir 43 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos - projektuose.
R.Juozaitis, kurio namuose trečiadienį atlikta krata, tiriant „Alstom“ stambaus masto kyšininkavimo bylą, atsakė į BNS klausimus.
- Ar galite patvirtinti, kad trečiadienį jūsų namuose atliktos kratos?
- Taip.
- Ar buvo atlikti poėmiai, paimti kažkokie dokumentai, ko ieškojo pareigūnai?
- Nieko nerasta, kadangi šitoje istorijoje esu tik asmuo, kuris kaltinamas tuo, ko nėra absoliučiai, remiantis vieno žmogaus parodymais.
- Ar galite patikslinti, kuo esate kaltinamas?
- Gal dabar nekomentuosiu, kadangi yra procesas. Gal bus spaudos konferencija ar pranešimas padarytas mano.
- Ar pareigūnai jums pareiškė oficialius įtarimus?
- Nenoriu komentuoti šito dalyko, kadangi tyrimas falsifikuotas. Tai yra šmeižtas ir šmeižtą naudoja tam tikri žmonės.
Kalbant apie „Alstom“ ir jos kyšininkavimo bylą, ar pamenate, kaip ši įmonė atėjo į Lietuvą, kur gavo du didelius užsakymus?
- Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų.
- Kodėl buvo pasirinkta būtent „Alstom“ bendrovė?
- Laimėjo geriausias pasiūlymas. Aš nebuvau atsakingas, buvo žmonės, kurie buvo atsakingi ir vedė konkursus.
- Kokiais kriterijais vadovavotės, rinkdamiesi konkurso nugalėtoją?
- Negaliu aš prisiminti, kas buvo prieš 10 metų. Buvo geriausias pasiūlymas, be abejo.
- Ar valdžios atstovai, tuomet jus kuravusi Ūkio ministerija domėjosi šiuo konkursu?
- Niekas neturėjo jokių pretenzijų - nei viešieji pirkimai, nei valdžia. Čia viskas eina pagal subrangovų skundą, subrangovas su „Alstom“ kaunasi.
- Ar galite patikslinti, kokia įmonė buvo pasirinkta subrangove?
- „Klaipėdos hidrotechnika“, Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos.
- Ūkio ministerija ar tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas domėjosi šiuo konkursu?
- Jis domėjosi tik, kad būtų tas, kas yra įrašyta Lietuvos energetikos strategijoje, kad tie darbai būtų padaryti laiku, daugiau niekuo nesidomėjo.
- Ar su V.Uspaskichu kalbėjote apie „Alstom“ ir jų galimybes atlikti šiuos darbus?
- Aš nekalbėjau su juo apie jokius darbus. Mano pavaldume buvo „Kauno energetikos remontas“, kuris visąlaik gerai dirbo. Aš visąlaik kovojau, kad „Alstom“ paimtų juos į subrangovus.
- Bet nepaėmė?
- Labai mažą dalį gavo. Tai aš visąlaik kovojau, kad „Kauno energetikos remontas“ būtų ta kompanija, kuri dirbtų įvairiuose projektuose Lietuvoje. Šitoje vietoje jie su kaina konkuruodami sukėlė tam tikrą didžiulį pyktį visų šitų veikėjų, kurie dabar pila purvą.
- O kokią užsakymo dalį gavo „Klaipėdos hidrotechnika“?
- Tikrai nežinau, neatsimenu ir negaliu pasakyti.
- Kai pastebėjote tuos nesutarimus su subrangovais, ar kalbėjote apie tai su Ūkio ministerija, nebandėte spręsti situacijos?
- Čia ne mūsų kompetencija. Kadangi generalinis rangovas visąlaik gaudavo raštus ir priežiūrą, kad viskas būtų daroma laiku, kokybiškai ir geriausia kaina.
- Ar bendrovei „Alstom“ priekaištų neturėjote?
- Aš jau nebedirbau, kai jie baiginėjo darbus. Mes tik juos visąlaik spaudėm, buvo raštai rašomi, kad darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai.
- Ar, jūsų žiniomis, ir Elektrėnuose Lietuvos elektrinė samdė tuos pačius subrangovus?
- Pagal mane taip, bet tiksliai negaliu pasakyti. ************** Su P.Jurgučiu BNS kol kas nepavyko susisiekti.
Bankroto byla „Klaipėdos hidrotechnikai“ iškelta 2013 metais. Pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas P.Jurgutį pripažino kaltu dėl pusės milijonų eurų įmonės turto iššvaistymo. Teismai 2012 metais nusprendė likviduoti ir kitą P.Jurgučio įmonę - statybos bendrovę „Lokys“. Pastarajai „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo suteikusi 1,158 mln. eurų paskolą ir bylinėjosi dėl jos atgavimo.
P.Jurgutis „Klaipėdos hidrotechnikos“ vardu supirkinėjo sklypus, kurie nesusiję su bendrovės veikla Zarasų rajone. Už nekilnojamąjį turtą sumokėjęs didesnes sumas P.Jurgutis kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą turtą. Dėl to įmonė bylinėjosi teisme ir siekė sandoriams taikyti restituciją.
Bendradarbiaudama su Jungtinės Karalystės teisėsauga STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo. Tyrimas susijęs su Prancūzijos inžinerijos grupės „Alstom“ įgyvendintais projektais - grupė Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę.
STT trečiadienį atliko apklausas ir kratas buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose. Su taip pat nepavyko susisiekti - P.Noreika pakelia ragelį, tačiau nekalba.
Anot STT, įtariama, kad nuo 2004 iki 2009 metų tuometinėms įmonėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“, įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.
„Alstom Power“ priklausanti Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų sieros šalinimo įrenginių statybos projektą - 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius.
Be to, „Alstom Power Sweden“ 2005 metų liepą su tuometine „Lietuvos energija“ pasirašė 42,7 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstravimo sutartį.
