Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas kovo 15 d. vykusios spaudos konferencijos metu stengėsi sukritikuoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Karo prievolės įstatymo koncepciją, pagal kurią bus parengtas naujas Karo prievolės įstatymas. Jis pabrėžė, kad socialdemokratai yra prieš privalomos karo tarnybos grąžinimą. Taip pat sakė, kad „privalomos karo tarnybos grąžinimas sukels naują emigracijos bangą“. Jis teigė, kad „vėl siūloma grįžti prie privalomo karių šaukimo arba jį sieti su būtinaisiais kursais, kurie truktų dvylika mėnesių“.
Tokie LR Seimo nario J. Oleko pareiškimai apie 12 mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą yra klaidinantys ir nesąžiningi, nes įstatymo koncepcijoje aiškiai įrašyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba pakeičiama kitais Karo prievolės įstatyme numatytais būdais, pvz.: būtinieji kariniai mokymai savanoriškumo principu, kurie trunka apie tris mėnesius. Po jų baigimo gerus vertinimus turintys kariai yra priimami į profesinę karo tarnybą, o kitiems užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba.
Būtinieji kariniai mokymai padeda jaunuoliams pasirengti būsimai kario profesijai ir pradėti tarnybą Lietuvos kariuomenėje, o ne skatina emigraciją. Belieka tik pagailestauti, kad buvęs krašto apsaugos ministras pasirinko negarbingą ir „pigų“ politikavimo būdą kalbant apie šalies gynybos organizavimą.
Iš tikrųjų šiuo metu LR Vyriausybės svarstymui yra pateiktas nutarimas dėl naujos redakcijos LR Karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad jis parengtas įgyvendinant LR Seimo rezoliuciją „Dėl LK organizavimo principų“ (rezoliucija patvirtinta 2008 m., KAS vadovaujant J. Olekui) ir šis nutarimas iš esmės remiasi 2008 m. birželio 18 d. Vyriausybės nutarimu, kurį teikė tuometinis krašto apsaugos ministras J. Olekas. Kaip tuomet, taip ir dabar jame nurodoma, kad „karo prievolę reglamentuoja Karo prievolės įstatymas, kuris nustato nuolatinę 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą“. Taip pat ir LR Seimo rezoliucijoje buvo siūloma išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomą karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais LR Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius. Taigi, J. Olekas kritikuoja pats save, nes karo prievolės galimybė niekada nebuvo ir nėra keičiama. Jo paties teiktame ir Vyriausybės patvirtintame 2008 m. birželio 18 d. nutarime karo prievolė įvardinta kaip 12 mėnesių trunkanti privalomoji pradinė karo tarnyba. Karo prievolė yra įtvirtinta LR Konstitucijoje 139 straipsnyje – piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą įstatymo nustatyta tvarka. Kokiu būdu ir kokio forma ji bus atliekama ateityje dar bus svarstoma LR Seime, kai teks spręsti piliečių teisės tinkamai pasirengus ginti savo šalį realizavimo galimybes. O šiuo metu krašto apsaugos vadovybė atsižvelgdama į LR KT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime ir anksčiau minėtoje Seimo rezoliucijoje išdėstytas nuostatas nurodo, kad „naujasis Karo prievolės įstatymas turės patikslinti privalomosios karo tarnybos atlikimo pagrindus ir tvarką“. Tačiau pirmiausia naujuoju Karo prievolės įstatymu bus siekiama optimizuoti griozdišką ir neefektyvią karo prievolės administravimo sistemą. Ji jau daug metų buvo tik didinama darbuotojų skaičiumi neieškant naujų darbo formų ir metodų. Šauktinių skaičius buvo mažinimas, o Karo prievolės administravimo tarnyba vis didėjo. Reformavus šią sistemą bus sutaupyta 4 mln. Lt. savivaldybių lėšų ir 8 mln. Lt krašto apsaugos biudžete.
Tenka priminti, kad 2008 m. rudenį buvusio krašto apsaugos ministro J. Oleko įsakymas sustabdyti šauktinių priėmimą į Lietuvos kariuomenę buvo neatsakingas politinis sprendimas orientuotas tik į LSD partijos pasirengimą Seimo rinkimams. Tokiam sprendimui krašto apsaugos sistemoje buvo nepasiruošta: nebuvo parengti piliečių rengimo ginti savo kraštą alternatyvūs būdai (taip vadinama Gynybos diena - vienos dienos moksleivių apsilankymas kokiame nors kariniame dalinyje – tik pigus politinis triukas, o ne rimtas piliečių rengimo planas), pernelyg staigus šauktinių atsisakymas pagilino kariuomenėje personalo disproporcijas tarp aukštesnio laipsnio karininkų, seržantų ir eilinių karių (iškilo ryškus eilinių karių trūkumas), karinė tarnyba tapo tik darbo paieškos objektu. Valstybės gynybos stiprinimo aspektu šauktinių priėmimo sustabdymas tam tinkamai nepasirengus buvo žalingas, veikiantis prieš valstybės interesus.
2009 m. naujos krašto apsaugos vadovybės sprendimas organizuoti Būtinuosius karinius mokymus buvo priimtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos sustabdymo. Jame buvo nurodyta, kad turi būti numatyti alternatyvūs būdai, kaip sudaryti piliečiams galimybes tinkamai pasirengti atlikti konstitucinę pareigą – ginti Tėvynę. Kaip vienas iš tokių būdų buvo pasirinkti Karo prievolės įstatyme numatyti Būtinieji kariniai mokymai. Tuo pačiu jie padėjo užtikrinti galimybę priimti į profesinę karo tarnybą daugiau eilinių karių nedidinant finansinių išlaidų, taip pat tai atvėrė naujas galimybes į kariuomenę patekti labiausiai motyvuotiems piliečiams. Šiais metais tokiu būdu į kariuomenę jau priimta per 50 karių, dabar pradėtas naujos BKM grupės (50 jaunuolių) rengimas. Per metus planuojama priimti apie 300 eilinių karių.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė
