Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pripažįsta neteisingai įvertinęs Putino ketinimus Ukrainoje, o autokratinis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sako, kad prisijungia prie NATO ir ES partnerių smerkdamas Rusijos išpuolį.
Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė buvusias sovietų satelitines Vidurio ir Rytų Europos valstybes, sulaukusi griežto pasmerkimo net iš labiausiai prokremliškų regiono politikų.
Kai kurioms šalims, pabėgusioms iš sovietinio bloko po keleto antikomunistinių revoliucijų prieš daugiau nei 30 metų, filmuota medžiaga, kurioje tankai ir kariai riedėjo bausti tautą, bandančią siekti savo nepriklausomo kelio, atrodo skausmingai pažįstami.
Du iki šiol didžiausi prorusiški balsai Europos Sąjungoje – Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – nesigailėjo kritikuodami agresyviausius Maskvos veiksmus nuo sovietų invazijos į Afganistaną 1979 metais.
Jų šalys patyrė panašų žiaurumą – Čekoslovakijoje priklausanti Čekija 1968 m. ir Vengrija 1956 m.
Zemanas ketvirtadienio invaziją pavadino „neišprovokuotu agresijos aktu“. „Rusija padarė nusikaltimą taikai“, – sakė jis kreipdamasis į tautą.
Zemanas anksčiau skelbė naujienas, pavadinęs Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais „a fait accompli“ (pranc. įvykusiu faktu).
Daugelis Čekijos Respublikoje priekaištavo Zemanui kaip „Kremliaus tarnui“, kai jis stojo į Rusijos pusę ir suabejojo savo saugumo ir žvalgybos tarnybų išvadomis apie tariamą Rusijos šnipų dalyvavimą didžiuliame 2014 m. amunicijos sprogdime.
Dar prieš kelias dienas Zemanas tvirtino, kad rusai nepultų Ukrainos, nes „jie nėra pamišėliai, kad pradėtų operaciją, kuri jiems būtų labiau žalinga nei naudinga“.
„Pripažįstu, kad klydau“, – sakė jis.
Zemanas paragino Rusijai taikyti griežtas sankcijas, įskaitant jos pašalinimą iš SWIFT finansų sistemos, kuri visame pasaulyje maišo pinigus iš banko į banką.
„Būtina izoliuoti pamišėlį ir gintis ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė jis.
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala taip pat išreiškė visišką paramą griežčiausioms įmanomoms sankcijoms už tai, ką jis pavadino „absoliučiai nepagrįstu agresijos aktu prieš suverenią valstybę“.
Praha įsakė uždaryti du Rusijos konsulatus Čekijoje ir nustojo priimti Rusijos piliečių prašymus išduoti vizą.
Konstitucinio teismo, aukščiausios šalies teisinės institucijos, vyriausiasis teisėjas Pavelas Rychetský pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išduoti Europos arešto orderį. Jis sakė, kad Putinas turėtų būti teisiamas Tarptautiniame baudžiamajame teisme „dėl precedento neturinčio karo pradžios Europos žemyne pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo“.
Vengrijoje aukšto rango pareigūnai kelias savaites vengė tiesiogiai smerkti Rusijos veiksmus. Valdant Orbánui, šalis palaikė glaudžius ryšius su Putinu, o tai kelia susirūpinimą daugeliui Vengrijos Vakarų partnerių.
Vengrija istoriškai nepasitikėjo Maskva, kuri įsakė žiauriai represuoti antisovietinį sukilimą 1956 m. Tačiau Orbanas pastaraisiais metais laikėsi diplomatinės ir ekonominės strategijos, kurią jis vadina „Rytų atsivėrimu“, kuri skatina glaudesnius ryšius su rytuose esančiomis šalimis ir savo dažnose kovose su ES 27 valstybių bloką pavadino slegiančia imperine jėga, panašia į buvusius Vengrijos sovietų okupantus.
Tačiau ketvirtadienį net Orbanas, kuris vos dieną anksčiau pareiškė, kad „Vengrija turi likti nuošalyje iš šio konflikto“ ir kad „Vengrijos saugumas yra svarbiausias interesas“, ir anksčiau šį mėnesį lankėsi pas Putiną, siekdamas didesnių Rusijos dujų siuntų, skambėjo ryžtingai. pasmerkdamas Kremlių.
„Kartu su Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkais smerkiame Rusijos karinius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Orbánas.
„Vengrijos pozicija aiški: mes palaikome Ukrainą, palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijijarto.
