REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją. Valdžios atstovai gi atkerta, kad taip gerai, kaip dabar, vaiko teisų apsaugos sistema šalyje dar neveikusi.

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją. Valdžios atstovai gi atkerta, kad taip gerai, kaip dabar, vaiko teisų apsaugos sistema šalyje dar neveikusi.

REKLAMA

Šeštadienį, 12–14 val. sąjunga „Vardan šeimos“ ketina surengti piketus prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir Norvegijos ambasados raginant stabdyti „vaikų globa prisidengiančių institucijų smurtą“. Organizacija kartu išplatino ir 8 punktų reikalavimą Lietuvos valdžiai.

Tuo pačiu metu piketai, nukreipti prieš „vaikų grobikus ir pardavinėtojus“ vyks 17 pasaulio šalių: Norvegijoje, Austrijoje, Danijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Serbijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininkės Editos Morkūnienės teigimu, netvarka vaikų teisių srityje toliau bujoja.

„Tik dabar mūsų tarnybos dirba gudriau, netgi sakyčiau, pasimokė iš norvegų. Daug kas yra užslaptinta ir jei tik įsikiša tokios organizacijos kaip mūsų, labai greitai viskas sutvarkoma, kad neiškiltų į viešumą. Bet toliau vaikai yra atimami ir tikslios statistikos mes net nežinome, nors oficialiai ji pateikiama labai gražiai. Čia panašu, kaip kad A. Veryga sako, kad vartojančiųjų alkoholį sumažėjo“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Anot pašnekovės, „Barnevernet“ yra labai didelis tinklas, kurio ideologijos šaknys plinta po visą pasaulį. E. Morkūnienė priminė neseniai užsienio spaudoje paviešintą istoriją apie įvykius Italijoje (ten, kaip įtariama, dešimtys socialinių pareigūnų, psichologų atiminėjo vaikus iš šeimų ir juos perduodavo globėjams, taip uždirbdami milžiniškus pinigus), kurių takai veda ir pro Lietuvą.

„Didelis finansavimas mūsų vaikų teisų tarnyboms ateina iš Norvegijos, pareigūnai važiuoja mokytis. Ten vaiką galima atimti net dėl to, kad trūko vieno kilogramo pagal nustatytas svorio kreives. Norvegijoje paimta daug ir lietuvių, ir kitų šalių emigrantų vaikų, ir jie palikti likimo valiai“, – aiškino sąjungos „Vardan šeimos“ vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

Tėvą sustabdė panaudojus elektros šoką

E. Morkūnienė tvirtino, kad nuo kovo mėnesio su organizacija padėjo į šeimas grąžinti 8 vaikus. Ji papasakojo paskutinį atvejį, kai prieš du mėnesius grąžino vaiką į šeimą. „Buvo tokia situacija: 11 metų vaikas susirgo, mama pasiskambino į polikliniką, pasikonsultavo su gydytoja ir paliko namuose vaiką sveikti, neleido į mokyklą. Vaikų teisių tarnyba pasiskambino išsiaiškinti, ar dėl to buvo kreiptasi į gydytoją, tačiau registratūroje nieko nežinojo, nes mama buvo susisiekusi tiesiai su gydytoja. Atvažiavo tarnyba į namus, išplėšė vaiką, jis iš baimės apsisisiojo, neleido net kelnių pakeisti. Kai tėvas bandė sutrukdyti sakydamas, kad vaiką išves tik per jo lavoną, gavo elektros šoką ir buvo paguldytas ant žemės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaikas 10 mėnesių pragyveno globos namuose, o tėvai vykdė visas sąlygas, kurių reikalavo: įsidarbino, verslą sukūrė, namai tvarkingi, švarūs, tėvai ne pijokai. Buvo kaltinami neva turi priklausomybę nuo vaistų, tačiau darėsi tyrimus, pateikė pažymas, įrodė, kad taip nėra. Tačiau vis vilkino grąžinti vaiką, tik kai įsikišome mes, vaikas buvo grąžintas po pirmo posėdžio. Vadinasi, priežasčių vilkinti kaip ir nebuvo“, – aiškino ji.

Pašnekovė sakė ir vakar sulaukusi skambučio, kad vaikas paimtas iš jaunos šeimos, nes nuspręsta, kad neva kaimo sąlygos yra netinkamos jam augti: „Taip pat du kartus mama buvo užregistravusi vaiką į polikliniką, bet negalėjo nueiti. Taigi tai – ne jokie ne smurto ar alkoholizmo atvejai.“

REKLAMA

Pašnekovė sakė, kad jos nestebintų, jei po penkerių metų ir Lietuvoje už vos kilogramu per didelį svorį galės atimti vaiką.

„Tačiau pas mus žmonės vis dar laikosi pozicijos, kad viskas neva gerai, kol jų pačių tai neliečia. Ir dar bando paleisti „antį“, kad iš gerų šeimų vaikų neima. Bet realybė tokia, kad iš tų, kurių tikrai reikia paimti, neima, nes tie vaikai turi daug problemų, yra utėlėti, nešvarūs, o ima iš tų, kurie dar gali auginti patys. Gal tos šeimos ir turi kažkokių nedidelių problemų, tačiau tarnybos turėtų dirbti su jomis, padėti joms“, – kalbėjo E. Morkūnienė.

Seimo narė: atimtų vaikų sumažėjo

Parlamentarė Dovilė Šakalienė savo ruožtu sakė, kad gyvename demokratinėje valstybėje, tad visi turi teisę į saviraiškos laisvę ir taikius susirinkimus, tačiau kartu siūlė neprarasti kritiškumo ir nepasiduoti emocijoms.

REKLAMA

„Čia yra vienas paradoksų, kai kalbant apie taip vadinamą „Barnevernet“ ideologiją sukuriamas baubas nelabai gilinantis, ką apskritai tai reiškia arba iškraipoma esmė. Jei išverstume „Barnevernet“, tai reikštų vaiko teisių apsauga ir vargu ar tokiu pavadinimu ką nors išgąsdintum. Juk vaiko teisių apsaugos tikslas – apginti vaikus nuo smurto, suteikti pagalbą šeimoms, kurios patiria krizes, serga priklausomybėmis nuo alkoholio, smurtauja namuose ir pan. Be to, nelabai žinoma, kad pas mus ir Norvegijoje veikiančios vaiko teisių apsaugos sistemos yra gana skirtingos“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje pakeitus įstatyminį reguliavimą buvo kur kas mažiau atvejų, kai reikėjo paimti vaiką iš šeimos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per metus nuo įstatymo įsigaliojimo buvo paimta tūkstančiu mažiau vaikų – nuo 2500 iki 1500. Taip pat per šį laiką buvo išvengta tragiškų situacijų ir nė vienas vaikas nenužudytas. Vadinasi, yra sureaguojama ir suteikiama pagalba anksčiau“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė taip pat siūlė neprarasti kritiškumo klausantis tam tikrų grupių platinamų istorijų. „Sutinku, neįmanoma tikėtis, kad viskas bus padaryta be klaidų, jų pasitaiko net ir pačiose geriausiose sistemose. Tačiau svarbu užtikrinti, kad sistema veiktų skaidriai, o bent tai, pakeitus įstatyminį reglamentavimą, ir buvo padaryta. Anksčiau dauguma probleminių atvejų net nepasiekdavo visuomenės, nes 60 savivaldybių taikė skirtingas tvarkas, o dabar visi dokumentai yra viešai prieinami“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

Pasak D. Šakalienės, reikėtų suprasti, kad vaiko teisių tarnyba, saugodama pačių vaikų, šeimų asmens duomenis, negali kai kurių dalykų skelbti viešai.

„Tačiau pačios šeimos gali tą padaryti, pateikti su visais išsamiais susirašinėjimais, ir tuomet greičiausiai pamatytume, kad istorijos nėra visiškai tokios, kokios viešai paskelbiamos. Esu mačiusi atvejų, kai yra padaromos klaidos, tuomet neperžengiama mandato ribų ir nežaisdama teisėjų, kaip kai kurie Seimo nariai, buvau pateikusi tam tikrų užklausų ir sprendimai buvo peržiūrėti. Bet lygiai taip pat mačiau atvejų, kai pradėjus gilintis į situaciją ne visai buvo taip, kaip iš pradžių paskelbta. Taigi viską siūlyčiau vertinti kritiškai“, – patarė parlamentarė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų