„Europa atsigauna, tačiau 0,2 proc. augimas tikrai neskatina krykštauti iš laimės – regiono augimas dar nepasiekia istorinio vidurkio, o ką jau kalbėti apie pasaulines tendencijas“, – realistiškai situaciją vertino K. Pessalas.
Didžiausia grėsmė – Kinija
Vis dėlto investicijų ekspertas pridūrė, kad verslo lūkesčiai Europoje ir JAV gerėja, tačiau išreiškė manantis, kad bent jau Europa geriausiu atveju gali tikėtis 1 proc. siekiančio ekonomikos augimo.
„Tiesą pasakius, išanalizavę duomenis pastebime baimės stoką rinkoje, todėl elgiamės atsargiai ir stengiamės blaiviai vertinti situaciją“, – dėstė ekspertas.
Ekspertas tikino, kad malonūs siurprizai kitąmet, kurių derėtų tikėtis investuotojams – pinigų politikos laisvumas pagrindinėse pasaulio rinkose, augimas euro zonoje ir auganti sverslo kreditavimas.
Tuo tarpu didžiausios grėsmės, K. Pessalo nuomone, slypi didele šešėline rinka pasižyminčioje Kinijoje, kurios ekonomika gali slėpti kur kas daugiau vočių, nei manoma.
„Net Rusija nekelia tiek daug nerimo, kaip Kinija, mat ši gali pateikti visokių siurprizų“, – pasakojo investicijų ekspertas.
Į duris beldžiasi defliacija
Kalbėdamas apie infliaciją, K. Pessalas pridūrė, kad euro zonoje galime įžvelgti defliacines tendencijas, todėl Europos centrinio banko (ECB) veiksmai šiuo metu atrodo pakankamai logiški. „Nors namų ūkiai ima skolintis dažniau, to paties negalėtume pasakyti apie verslą – europiečiai vis dar ypatingai atsargūs ir norint išvengti defliacijos ECB gali tekti imtis drastiškesnių veiksmų“, – pasakojo K. Pessalas.
Pašnekovas pridūrė, kad kitų metų viduryje Europos ekonomika turėtų pamažu įsibėgėti, kas paskatins verslo norą plėstis ir skolintis, o tai įneš pajamų į ekonomiką ir didins norą skolintis.
„Artimiausi du ketvirčiai bus labai svarbūs, nes kol kas įmonių vertės augimas yra grįstas akcijų vertinimu, o ne augančiu kapitalo kiekiu – tikimės, kad įmonių pajamingumas augs kartu su euro zonos ekonomika“, – pasakojo „Evli Bank“ atstovas. Pastarasis pridūrė, kad vertybinių popierių rinkose galima užčiuopti sentimentalumo ir neatsargumo ženklų.
Besivystančios rinkos stoja
2014 metais tikimasi dramatiško energijos išteklių kainos mažėjimo, kuris paveiks Rusiją. „Investuotojai šiais metais traukėsi iš Rusijos, suprasdami, kad dėl mažėjančių išteklių kainų lėšos pridėtinės vertės šioje rinkoje nekurs, – sakė K. Pessalas. – investuotojai palauks kol naftos kainos pasieks dugną ir tada pamažu sugrįš į šią rinką.“
Kalbėdamas apie augančias rinkas „Evli Bank“ atstovas užsiminė, kad vienintelė blogesnių naujienų galinti pateikti rinka artimiausiu metu – Kinija. Verslo lūkesčiai Kinijoje mažėja, o visuomenei vis sunkiau padengti finansinius įsipareigojimus.
Negana to, Kinijoje vis dar auga šešėlinės bankininkystės mastai. Skaičiuojama, kad 2012 metais neįteisintas bankininkystės mastas Azijos milžinėje siekė net 45 proc. nuo BVP – kone 19 proc. daugiau nei 2007-aisiais.
Burbulo gali ir nebūti
Kalbėdamas apie tendencijas vertybinių popierių rinkose, K. Pessalas atkreipė dėmesį, kad vienas įtakingiausių indeksų, JAV sudaromas S&P500 rodo, kad akcijų vertė šiuo metu siekia istorines aukštumas, tam tikrais aspektais lenkiančias prieš finansų krizę matytus rodiklius.
„Tai gali būti per didelio optimizmo ženklas, tačiau yra ir kitų alternatyvų“, – dėstė investicijų ekspertas. Pastarasis aiškino, kad realus akcijų vertės augimas turėtų būti siejamas su technologinėmis arba energijos inovacijomis.
„Gali būti, kad JAV akcijų vertę padidina skalūnų dujų atradimas ir jų potencialo panaudojimas – jei tai pasirodytų tiesa, būtų žengiama į kur kas tvaresnį ir turtingesnį etapą“, – sakė K. Pessalas.
