„Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės. Nei čia pirmas, nei paskutinis kartas, kai tokie dalykai atsitinka. Nepasakyčiau, kad stringa biudžeto projektas, kadangi jame tai yra labai maža detalė. Tai yra atskiras projektas, kuris biudžetą lydi.
Taip, vakar komitete buvo balsuojama už pasiūlymus, kurie yra gerokai dosnesni nei Vyriausybės, tai Vyriausybė tarsis, ką toliau su tuo daryti. Jeigu tai turės poveikį biudžeto projektui, turint mintyje, kad pati biudžeto situacija ateinančiais yra labai delikati, mes turime didžiulį deficitą ir labai neapibrėžtą ekonominę situaciją, tuomet gali būti, kad reikės ieškoti sprendimų kitoje balanso pusėje“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalba I. Šimonytė.
Anot jos, ilgalaikės tendencijos ekonomikoje prieš Rusijos karą Ukrainoje buvo pozityvios visuose sektoriuose. Kaip sako premjerė, PVM tarifo lengvata maitinimo įstaigoms buvo priimta kaip priemonė, skirta padėti kompensuoti nuostolius, patirtus dėl koronaviruso pandemijos.
„Taip jau Lietuvoje būna, kad kai kažkam sueina terminas, visi pamiršta, apie ką susitarėme prieš pusantrų metų ir sako: ne, mes taip nesitarėme, dabar norime kitaip. Girdžiu diskusiją, ji vyksta“, – pastebi premjerė.
Vis dėlto duomenys rodo, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įsiskolinimai Sodrai nuo 2018 m. padidėjo daugiau nei aštuonis kartus.
„Tai yra tie sektoriai, kurie per COVID-19 laikotarpį naudojosi galimybėmis atidėti mokesčius, nes toms įmonėms mokėti mokesčius buvo sudėtinga, kai veikla buvo apribota. Todėl naudojosi tuo metu buvusia lengvata. Ir toliau gali naudotis, dėl to didelės problemos nėra, gali puikiausiai senesnius įsiskolinimus perkelti į mokestinės paskolos sutartį, kuriai palūkanos yra sumažintos iki 0,005 proc. metinių, iš esmės jų nėra. Atidėti mokesčiai šiaip nėra problema. Taip, mokesčių atidėta suma buvo didelė, įmonės dalį tų skolų likvidavo, o dalis galbūt nelikvidavo ir nelikviduos ir pasirinks kitą sprendimą“, – kalba I. Šimonytė.
Anot premjerės, 2020–2021 m. bankrotų skaičius šioje srityje buvo mažesnis negu būna normaliu ekonomikos ciklo metu.
„Galime visą laidą praleisti diskutuodami apie PVM lengvatą restoranams, bet aš tikrai nemanau, kad tai yra tas klausimas, kuris biudžete yra esminis ar kertinis. Tai yra tiesiog nesutampančios nuomonės“, – svarsto I. Šimonytė.
Skaistė: neterminuotai PVM lengvatai BFK turėtų pasiūlyti, kokius mokesčius didinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.
„Pinigų traukimai iš šešėlio jau yra turbūt tapę tam tikra legenda, kuomet visos papildomos išlaidos yra grindžiamos šešėlinėmis pajamomis. Visgi, biudžeto projektas yra formuojamas atsižvelgiant į įrašytas eilutes. Tuomet, kai pamatysiu eilutę, nuo kurios siūloma nubraukti, tokiu atveju būtų galima tuos sprendimus kažkaip kitaip matyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, neterminuotai pratęsus PVM lengvatą restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai, biudžetas kasmet netektų apie 130 mln. eurų.
„Tokiu atveju aš labai norėčiau matyti, kokius mokesčius Biudžeto ir finansų komitetas siūlo padidinti tam, kad būtų galima uždaryti šią atsiveriančią skylę“, – teigė ministrė.
Taip ji komentavo BFK pasiūlymą 9 proc. PVM tarifą nuo 2023 metų neterminuotai taikyti ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai, bei komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko pasiūlymą kaip vieną pinigų šaltinių tam – nedelsiant įvesti elektroninius apskaitos žurnalus turguje.
Tuo metu siūlymą neterminuotai taikyti 9 proc. PVM tarifą viešbučiams, pasak G. Skaistės, lėmė šio sektoriaus specifika.
„Matant, kad dalį paslaugų būtų galima traktuoti kaip paslaugų eksportą, tokiu atveju ieškomas tam tikras dalinis sprendimas ir pasirinkta pasiūlyti lengvatinį devynių procentų tarifą neribojant įgyvendinimo laikotarpio“, – teigė G. Skaistė.
„Tuo metu maitinimo sektoriui ir renginių organizavimui ji buvo pasiūlyta anksčiau kaip terminuota lengvata pusantrų metų galiojimui dėl pandeminių ribojimų, nes pandemijos laikotarpiu šie sektoriai buvo apriboti, jų veikla buvo stipriai suvaržyta“, – aiškino ministrė.
„Situacija su energetika turbūt yra visiems verslams vienoda – nei maitinimo sektorius nėra labiau nukentėjęs, nei kiti nuo šios krizės ir sprendimai turbūt turėtų būti horizontalūs“, – teigė ji.
Vyriausybė siūlo nuo 2021-ųjų liepos galiojančią PVM lengvatą maitinimo įmonėms, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir renginiams pratęsti tik pusei metų – iki 2023 metų liepos, o septynerius metus galiojančią lengvatą viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo įmonėms – neterminuotai.
9 proc. PVM vietoj įprasto 21 proc. tarifo visiems šiems sektoriams baigia galioti šių metų pabaigoje.
