Projekto žvaigždė – afrikietis Baba Sissoko – pasaulinio lygio atlikėjas, puikaus balso savininkas, groja Vakarų Afrikos kalbančiais būgnais tamani ir daugybę kitų instrumentų, muzikuoja su tokiais pasaulio muzikos žvaigždyno šviesuliais kaip „Buena Vista Social Club“ ir visos planetos žvaigždėmis kaip Sting.
Vilniuje specialiame „Malituanie“ koncerte Baba Sissoko pritars etninę kultūrą puoselėjantys Lietuvos muzikantai: multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, folkroko atlikėjos Laurita Peleniūtė ir Indrė Jurgelevičiūtė, muzikantas ir prodiuseris Victoras Diavara.
Specialus interviu Lietuvai su afrikiečių muzikos žvaigžde Baba Sissoko, kuris pasakoja apie tai, ką teko išgyventi Mali karinio konfilkto metu, taiką ir muzikos magiją.
– Kur jūs gyvenate? Papasakokite apie savo aplinką, namus, kūrybines sąlygas.
– Su šeima šiuo metu gyvenu pietų Italijoje. Bet tuo pat metu gyvenu kažkur tarp Malio ir viso pasaulio, nes gyvenu su muzika, o ji mane priverčia daug keliauti. Dalyvauju skirtinguose muzikiniuose projektuose. Man tenka dirbti ir su džiazo, bliuzo muzika, taip pat etnine, roko ir savo gimtosios šalies tradicine.
– Kokia dabar situacija Malyje? Prieš pusmetį ten buvo pakankamai liūdna.
– Situacija Malyje dabar yra labai pagerėjusi – visa tai tarptautinės pagalbos dėka, kuri pripažino šios žemės vertę. Visoje Afrikoje ši šalis dėl savo tradicijų, kultūros, muzikos ir svetingumo tokia vienintelė. Ši žemė buvo sukurta pagarbos, brolybės ir žmonių draugystės pagrindu. Maliečiai nežinojo nei kas yra karas, nei kas yra ginklai. Todėl visa tai mums buvo didžiulis šokas. Laimei, tauta reagavo vieningai. Kitiems nelinkėtume ir patys nenorėtume vėl išgyventi tokią nelaimę. Mes norime taikos, pasauliui reikia taikos.
– Ar jus ir jūsų šeimą kaip nors palietė vidiniai šalies konfliktai?
– Mums pasisekė, kad kariniai veiksmai neatėjo iki šalies sostinės Bamako, todėl ten gyvenančiai mano šeimai negrėsė tiesioginis pavojus. Tačiau, manau, kad visi Malio gyventojai, nesvarbu, ar gyvenantys Malyje ar iš jo išvykę, jautė tą patį skausmą. Kaskart apimdavo siaubas, kai pamatydavau griaunamus šalies paminklus, kai išgirsdavau kokį baisų smurtą patiria mūsų broliai, seserys ir vaikai šiauriniuose šalies miestuose. Malyje gyvena skirtingoms etninėms grupėms priklausantys žmonės. Visi maliečiai yra susimaišę tarpusavyje, susimaišiusios yra ir kultūros, ir tradicijos. Šalies šiaurėje, pietuose, vakaruose, rytuose – visur taip yra, ir mes norime, kad taip ir liktų.
– Jūs dirbate kai kuriems muzikantams labai neįprastu būdu – įrašinėjate muziką be išankstinio pasiruošimo. Kuo ypatingas toks kūrybos būdas?
– Kiekvienas projektas turi savo charakterį, savo akimirkas, savo energiją ir savo šviesą. „Malituanie“ buvo kuriamas čia ir dabar – mano ir lietuvių muzikantų susitikimo metu. Kuriant tokį projektą reikia jį tiesiog pajausti. Tam nereikia išankstinio pasiruošimo. Klausydamas šių įrašų supranti, kad tai sukūrė žmonės, kurie myli savo kultūrą ir tradicijas.
– Lietuvoje teko įrašyti porą kūrinių su iš Malio kilusiu muzikantu Viktoru Diawara. Koks jis jums pasirodė: labiau malietis ar vis tik kiek svetimesnės kultūros pilietis – labiau lietuvis?
– Man Viktoras yra pasaulio vaikas. Jis yra ir lietuvis, ir malietis. Taigi jis turtingas tuo, kad priklauso dviems kultūroms. Manau, kad jis yra labai geras ir patikimas žmogus bei gabus muzikantas. Tose dainose, kur groja Viktoras, tikrai galima pajusti muzikos jėgą, jo šiltą ir tikrai nuostabų grojimą. Kai Jay mane supažindino su Viktoru, jis Lietuvoje buvo su savo tėvu. Viktoro šeimą iškart priėmiau kaip brolius ir jaučiausi taip lyg būčiau seniai juos pažinojęs.
– Jums teko dirbti su tokiomis asmenybėmis kaip Sting ir Santana – papasakokit kaip susidūrė jūsų keliai?
– Stingas ir Santana man yra kaip du didžiuliai kokybiškos muzikos paminklai. Taip, man yra tekę vienoje scenoje groti su pačiu Santana ir man tai buvo didžiulė garbė, nes labai gerbiu jį kaip asmenybę ir muzikantą. Taip pat grojau ir su Stingu. Iki to daug klausiau jo muzikos, o kai susitikau tai buvo viena labiausiai jaudinančių akimirkų gyvenime.
– Apie ką dažniausiai dainuojate – mes čia nesuprantam nei žodžio?
– Dainuoju apie pagarbą gamtai, moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Dainuoju apie draugystę ir meilę. Visos mano dainos yra žinutės, nes savo kultūroje aš esu griotas. Griotai – tai pasakotojai, vaikštančios bibliotekos. Iš savo senelių ir tėvų išmokstame savo Šalies istoriją. Klausydamiesi, dainuodami ar grodami išmokstame kitų pasakojimų. Kiekvienas turi skirtingas žinutes perduoti.
