Nusikaltėliai iš Lietuvos turtingas Skandinavijos valstybes yra pamėgę jau senokai. Vis dažniau į jas krypsta ir pasipelnyti iš prostitucijos nusprendusių sąvadautojų ir prekiautojų žmonėmis žvilgsniai.
Prekiautojams žmonėmis Skandinavijos valstybės itin palankios – ten prostitutėms mokama gerokai daugiau, o jos pačios išvis nebaudžiamos. Nors Švedijoje ir Norvegijoje prostitucija nėra legalizuota, savo kūnu prekiaujančioms moterims jokia atsakomybė negresia – baudžiami tik jų klientai. Be to, už prekybą žmonėmis ir pelnymąsi iš prostitucijos paprastai skiriamos bausmės iki 5 metų. Retais atvejais, kai nustatomos sunkinančios aplinkybės, bausmė gali siekti 10 metų nelaisvės. O dažniausiai sąvadautojams ir prekeiviams žmonėmis skiriama nuo vienerių iki 4 metų laisvės atėmimo.
Tokiomis palankiomis sąlygomis suskubo pasinaudoti ir 6 jauni lietuviai. Merginas į Švediją jie atsiviliodavo pažadėję gerą uždarbį, tačiau parsidavinėti sutikusios naivuolės tų pinigų taip ir nesulaukdavo.
Skelbė internete
Keturi nusikalstamos grupuotės nariai aukų ieškojo Lietuvoje. Čia surastoms merginoms buvo pasakojama, kad teikiant lytines paslaugas Švedijoje per dieną nesunkiai galima užsidirbti 10 000 kronų (litais – 2500). Sutikusios būti prostitutėmis lietuvaitės tautiečių buvo atskraidinamos į Stokholmą, jų paslaugų kainoraštis buvo paskelbiamas internete, o dar 2 Švedijoje įsikūrę sėbrai jas vežiodavo klientams į butus ar viešbučių kambarius.
Policija nustatė, kad šie įtariamieji internete reklamavo 16 merginų, atviliotų dirbti prostitutėmis. Per dieną suteneriai užsidirbdavo mažiausiai 2500 litų, o pačios prostitutės pinigų arba visiškai negaudavo, arba joms buvo numetama keliasdešimt kronų.
Štai vieną savo užverbuotą dvidešimtmetę lietuvę tautiečiai trims dienoms buvo išsiuntę dirbti į Šveicariją. Ten ji keliavo su verslo reikalų toje šalyje turėjusiu švedų verslininku, panorusiu lietuvaitės kompanijos. Kai mergina, grįžusi iš Šveicarijos, išlipo iš lėktuvo, vienas iš gaujos narių paėmė visus jai verslininko už lytines paslaugas sumokėtus pinigus ir įdavė pakelį cigarečių...
Viena prostitutė ėmė suteneriams skųstis, jog nebenorinti dirbti, besijaučianti prastai ir norėtų grįžti namo. Tada jai buvo pasiūlyta susirasti daugiau klientų – girdi, tada pasijusianti geriau.
Grįžo kelis kartus
Švedijos teisėsaugininkai suskaičiavo, kad iš suteneriavimo 6 lietuviai nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų rugpjūčio spėjo susižerti maždaug milijoną kronų. „Merginos šiems jauniems vyrams krovė aukso kalnus. Jos buvo tokios naivios, kad net negaudamos pinigų sutinkdavo toliau parsidavinėti“, – sakė prokuroras Larsas Agrenas.
Viena devyniolikmetė iš vieno Lietuvos kaimo paskui tautiečius į Švediją atsekė net tris kartus. Čia jai buvo pažadėtas 10 000 kronų atlyginimas ir tekdavo parsiduoti 5–8 vyrams per dieną. Vis dėlto ši mergina, iki atvykimo į Švediją niekada nesivertusi prostitucija, negavo nė cento.
Policija lietuvių nusikaltėlių pėdsakais ėmė sekti, kai sulaukė pranešimo, jog vienuose Stokholmo jaunimo nakvynės namuose jaunos moterys iš Lietuvos dirba prostitutėmis. Po keleto mėnesių operatyvinio darbo, stebėjimo, sekimo, telefoninių pokalbių klausymosi tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, teisėsaugininkai sučiupo visus 6 nusikaltėlius. Visi 21–27 metų lietuviai buvo nuteisti dėl prekybos žmonėmis ir sąvadavimo. Atlikę bausmes visi jie bus deportuoti.
Tiesa, pačios bausmės – gana švelnios. Ilgiausiai kalėti – 3 su puse metų – nuteistas jauniausias grupuotės narys. Šis 21 metų lietuvis į Švediją grįžti negalės mažiausiai 10 metų. Kiti nusikaltėliai gavo nuo 12 iki 30 mėnesių laisvės atėmimo.
Beje, prokuroras L. Agrenas atskleidė, kad ieškoma klientų, pasinaudojusių tų lietuvių prostitučių paslaugomis, mat už tai jiems gresia atsakomybė.
Parsidavinėjo gatvėje
Du lietuviai, vertę jaunas tautietes parsidavinėti tiesiog gatvėje, pernai buvo nuteisti Norvegijoje. Vos galą su galu suduriančios 21 ir 23 metų lietuvaitės iš gimtųjų kaimų į Norvegiją dar 2009-ųjų liepą, kaip paprastai, buvo atviliotos pažadėjus aukso kalnus. Nusikaltėliai tautietėms sakė, jog Norvegijoje turėsiančios dirbti bare konsumatorėmis – vylingai bendrauti su klientais, siūlyti jiems išgerti, o jų uždarbis priklausysiąs nuo to, kiek tie klientai nupirksiantys svaigalų. Merginoms buvo pažadėta, kad prostitucija verstis nereikės, tik jeigu pačios norėtų daugiau užsidirbti, galėsiančios tai nesunkiai padaryti bare įrengtame „galiniame kambaryje“. Vis dėlto netrukus paaiškėjo, jog nei tokio baro, nei geresnio gyvenimo Osle surasti nelemta – abi lietuvės buvo žaginamos, nuolat mušamos ir verčiamos aptarnauti po 7 klientus per dieną.
Taigi tiedu 32 ir 38 metų lietuviai suorganizavo sutikusių į Norvegiją vykti merginų kelionę, o atvykusios į Oslą jos buvo apgyvendintos kartu su 15 statybose dirbančių tautiečių, mat vyresnysis sąvadautojas Norvegijoje turėjo subūręs statybininkų brigadą ir vertėsi remonto, apdailos darbais. Pastarasis, dar prieš pristatydamas 23 metų lietuvaitę į jos naująją gyvenamąją vietą, tiesiai iš oro uosto nusivežė ją į motelį už Oslo ir išžagino.
Teisme paaiškėjo, jog mergina sąvadautojų nepažinojo – su abiem vyrais ją supažindino 21 metų draugė, kuri ir pasiūlė kartu vykti į Norvegiją. Menkai tesiorientuojanti, nei anglų, nei norvegų kalbos nemokanti 23 metų lietuvaitė po pirmąją naktį svetimoje šalyje patirto košmaro kitą dieną buvo išvaryta į Oslo gatves ir kartu su tautiete turėjo siūlyti lytines paslaugas. Merginoms buvo nupirkti nauji drabužiai, nurodyta, kiek už kokias palaugas prašyti pinigų.
Jaunesnysis suteneris parsidavinėjančias moteris stebėdavo iš toliau, o atsiradus klientui, tuoj atskubėdavo pasiimti jo įduotų pinigų ir iškart pasidalydavo su sėbru.
Slėpėsi konteineryje
Nuo atvykimo į Oslą praėjus 3 mėnesiams, 23 metų lietuvei pavyko pasprukti. Ji kurį laiką nuo sąvadautojų slėpėsi konteineryje, paskui skubiai parvyko į Lietuvą ir čia buvo surasta prekybos žmonėmis bylą pradėjusių tirti Norvegijos teisėsaugininkų.
Abu vyrai savo kaltę viso teismo metu atkakliai neigė. 38 metų statybų bendrovės savininkas tikino, jog prostitutės tenorėjusios iš jo pasipelnyti ir sužlugdyti jo verslą. Jis neneigė pažinojęs abi tautietes – girdi, jiedvi gyvenusios su jo darbininkais, bet pats nevertęs parsidavinėti ir nežaginęs. Vis dėlto teismas pripažino jį kaltu dėl prekybos žmonėmis bei pakartotinių žaginimų ir nuteisė kalėti 4 metus, be to, įpareigojo atlyginti aukoms 190 000 kronų.
Savo kaltės nepripažino ir 32 metų teisiamasis. Jis teigė, jog su merginomis susipažinęs gyvendamas kartu su statybininkais iš Lietuvos pas tą vyresnįjį bendrininką. Jis prisipažino gavęs iš merginų pinigų, bet atseit nežinojęs, kad jie uždirbti parsidavinėjant. Girdi, abi tautietes jis susitikęs gatvėje, o viena paprašiusi pasaugoti pinigus, kol jos dirbančios. Pinigus jis neva grąžinęs, kai lietuvės vakare grįžusios namo. Šis teisiamasis dėl prekybos žmonėmis buvo išteisintas, tačiau nuteistas dėl sąvadavimo ir vieno išžaginimo. Jam skirta metų ir mėnesio laisvės atėmimo bausmė, be to, nurodyta atlyginti 21 metų aukai 140 000 kronų neturtinės žalos.
TIK FAKTAI:
Bene žiauriausiai prostitutes išnaudojo lietuviai Artūras Gerasimovas, Rolandas Morkeliūnas ir Marius Čalka, kurie Norvegijoje nuteisti dar 2008 metais. Prostitutėms buvo nurodyta, kad jos privalo dirbti šiai trijulei. 10 moterų buvo įkurdintos bute ir verčiamos aptarnauti po 6 klientus per dieną. Nepaklusnios arba mažai uždirbančios prostitutės buvo žaginamos ir žiauriai mušamos, joms net buvo replėmis traiškomi pirštai. Be to, grasinta susidoroti su šeimos nariais.
Tai, kad trys minėtieji nusikaltėliai atsakingi už prostitucijos tinklą, paaiškėjo, kai jie buvo sulaikyti Švedijoje, smarkiai sumušę žmogų, o jų automobilyje rasti daiktai padėjo juos susieti su prostitucijos bizniu. A. Gerasimovas buvo nuteistas kalėti 4 metus, M. Čalka ir R. Morkeliūnas – po pustrečių. Psichiškai nestabilus M. Čalka buvo priverstinai gydomas, o 2010 metais pabėgo iš psichiatrinės ligoninės.
Švedijos prekybos žmonėmis ir prostitucijos tendencijų analitikė, detektyvė komisarė Kajsa Valberg mano, kad maždaug 400–600 moterų teikti seksualinių paslaugų atvežama į Švediją iš Rusijos, Estijos, Lietuvos, Nigerijos, Tailando, Rumunijos, Slovakijos ir kitų šalių. Jos nuomone, viena iš kliūčių tirti tokius nusikaltimus yra pačios aukos, nes labai dažnai jos bijo bendradarbiauti su policija, papasakoti savo istoriją.
Stokholmo apskrities administracijos koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis Patrikas Sederliofas, paprašytas duoti patarimą Lietuvai, kaip efektyviau kovoti su prostitucija ir prekyba žmonėmis, paragino glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, keistis informacija.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
