REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
62
Pravieniškių „vierchų“ teismas

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme atversta neeilinė byla. Vien pats faktas, kad kaltinamųjų suole atsidūrė net 16 asmenų – itin iškalbingas.

62

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme atversta neeilinė byla. Vien pats faktas, kad kaltinamųjų suole atsidūrė net 16 asmenų – itin iškalbingas.

REKLAMA

Net 15 kaltinamųjų yra buvę arba esami Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyventojai. Vienas – toje pačioje įstaigoje dirbęs kriminalinės žvalgybos pareigūnas Evaldas Baronėnas.

Vykdė žiaurius nusikaltimus

Šie asmenys yra kaltinami nusikalstamo susivienijimo organizavimu, vadovavimu jam ir dalyvavimu susivienijimo veikloje. Taip pat – itin žiauriu bejėgiškos būklės asmens nužudymu, smurtu, reketu ir kitais nusikaltimais.

Kaltinimą šioje rezonansinėje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševškis susilaikė nuo bet kokių komentarų prieš bylos nagrinėjimo teisme pradžią: „Nenoriu, kad bylos nagrinėjimo metu būtų spekuliuojama kažkokiais mano išsakytais žodžiais.“

REKLAMA
REKLAMA

Prokuroras patvirtino, kad bylos nagrinėjimo teisme suimti laukė tik dalis iš net 16 kaltinamųjų. Tarp suimtųjų buvo trys pagrindiniai Pravieniškėse suburtos mafijos vadeivos Aidas Kupčiūnas, Andrius Obelienius ir Artūras Račkelis.

REKLAMA

Likusių kaltinamųjų sąrašas: Artūras Zykovas, Rimvydas Purmalis, Erlandas Palukaitis, Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, Tomas Mimonskas, Deividas Vonžodas, Arnas Karmazinas, Algimantas Gibas, Darius Razutis ir Gintaras Žagarnauskas.

Penktadienį į teismą atvežta 13 suimtų kaltinamųjų, dar su vienu teismas bendrauja vaizdo konferencijos ryšiu. Kadangi byla susijusi su itin sunkiais nusikaltimais, imtasi ypatingų saugumo priemonių – kaltinamuosius saugo pusšimtis konvojaus pareigūnų.

REKLAMA
REKLAMA

Papildyta 10.01 val. 

Vaizdo konferencijos būdu teismas bendrauja su kaltinamuoju Gintaru Žagarnausku. Jis į teismą neatvežtas, nes tuo metu buvo apsvaigęs.

„Pagal tarnybinius pareigūnų pranešimus buvo apsvaigęs, atsisakė tikrintis, nerišli kalba. Pareigūnai negalėjo tokio negalėjo konvojuoti į teismą, todėl teismas jo dalyvavimą nusprendė užtikrinti vaizdo konferencijos būdu“, – sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.

Kaltinamasis teigė, kad buvo apsvaigęs nuo gydytojo skirtų vaistų. „Man geriau būtų dalyvauti ten (teisme – BNS), o ne čia sėdėti prieš kažkokį televizorių“, – pareiškė G. Žagarnauskas.

Iš viso byloje yra 16 kaltinamųjų, paskelbė teisėjas. Į posėdį neatvyko dalis nukentėjusiųjų, vieno kaltinamųjų advokatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Papildyta 10.50 val. 

Vieno iš kaltinamųjų Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo byloje advokatas Simonas Slapšinskas sako, kad į teismo posėdį kvies liudyti byloje minimu laikotarpiu Kalėjimų departamentui ir Teisingumo ministerijai vadovavusius asmenis.

„Subkultūros apraiškos buvo žinomos politikams, Vyriausybei, Kalėjimų departamentui. Nuteistieji buvo siunčiami į įstaigą, kur veikė nusikalstamas susivienijimas. Proceso metu gynyba prašys iškviesti apklausti Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento vadovus“, – teismo posėdyje sakė S. Slapšinskas.

Pasak advokato, bus prašoma kviesti pareigūnus, kurie apie subkultūros egzistavimą yra kalbėję viešai.

REKLAMA

Papildyta 11.40 val.

„Jeigu pataisos namuose egzistavo nusikalstamas susivienijimas ir tai buvo žinoma visų lygių valdžių atstovams, tai natūralu – kodėl tarp teisiamų asmenų nėra nei Kalėjimų departamento, nei Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybės atstovų, kuriems apie tai buvo puikiai žinoma?“ – žurnalistams teisme sakė S. Slapšinskas.

Jis tvirtino, kad kvies liudyti visus politikus, valdžios atstovus, kurie nors kartą yra viešai kalbėję apie subkultūros egzistavimą kalinimo įstaigose. Gynėjas kol kas neįvardija konkrečių politikų ir pareigūnų, kuriuos norėtų apklausti. Ar apklausti šalių nurodytus liudytojus, sprendžia teisėjų kolegija.

REKLAMA

S. Slapšinskas gina vieną iš pagrindinių bylos kaltinamųjų Aidą Kupčiūną.

„Visą šį procesą galima pavadinti prokuratūros eksperimentu, kuris valstybę įstums į didelius finansinius sunkumus. Kodėl aš darau tokią išvadą – kadangi iš viešų pasisakymų tiek politikų, tiek Vyriausybės atstovų, tiek Kalėjimų departamento, tiek akademinės visuomenės, akivaizdu, kad visiems buvo žinoma, kad visose Lietuvos pataisos įstaigose egzistuoja subkultūra. Ir vertinant prokuratūros pasiūlytą poziciją, galima daryti išvadą, kad asmenys buvo siunčiami atlikti bausmės į pataisos įstaigą žinant, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas“, – žurnalistams po posėdžio sakė S. Slapšinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, dėl šių aplinkybių nacionaliniai ir tarptautiniai teismai gali sulaukti ieškinių.

Jis mano, kad iš tikrųjų joks nusikalstamas susivienijimas jokioje pataisos įstaigoje neegzistavo, o subkultūrų klausimas Vakarų pasaulyje sprendžiamas bausmių vykdymo kodekso tvarka, bet ne kriminalinėmis bausmėmis.

Pasak S. Slapšinsko, vienintelė valstybė, kriminalizavusi subkultūrą, yra Gruzija. Tą ji padarė 2005 metais.

„Jokia Vakarų valstybė tokių veikų nėra kriminalizavusi. Mes kalbame apie nusikaltimą, kuris net nelaikomas nusikaltimu“, – mano S. Slapšinskas. Jis stebėjosi, kad prokuratūra nusikalstamą susivienijimą tapatina su subkkultūra. „Eksperimentas ir nieko daugiau“, – mano advokatas.

REKLAMA

Vien šiais metais yra numatyta daugiau kaip 10 šios bylos posėdžių, tad tikėtina, kad nuosprendžio gali nereikėti laukti net keletą metų. Apie tai, kas svarbiausia tokiose rezonansinės bylose, naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su prie „Vilniaus brigados“ sužlugdymo prieš daugiau kaip 20 metų prisidėjusiu tuometiniu prokuroru Artūru Paulausku.

- Prasideda Pravieniškių mafijos bylos nagrinėjimas, kurioje net 16 kaltinamųjų. Kokie aspektai svarbiausi tokiose rezonansinėse bylose?

- Svarbiausia, kaip ir kokie per ikiteisminį tyrimą buvo surinkti įrodymai. Įkalinimo vietose bylas tirti yra labai sunku. Ten galioja savos taisyklės, sava kultūra. Niekas nieko nemato, nieko negirdi. Dažnai būna sunku rasti liudytojų. Net nukentėję, kurie būna sužaloti, prisigalvoja, kad paslydo, nukrito ir tikina, jog nebuvo jokio išorinio poveikio. Tad sunkiausia surasti tuos, kas išdrįstų kalbėti.

REKLAMA

Įrodyti nusikalstamo susivienijimo struktūrą, net ir tiriant laisvėje padarytus nusikaltimus, visada yra didelis iššūkis. Tik per tam tikrus nusikaltėlių atliktus veiksmus, jų anksčiau padarytus nusikaltimus galima susidaryti įspūdį dėl susivienijime esančios hierarchijos. Niekas nepaliudys, kad štai, sukūrėme nusikalstamą susivienijimą. Tas yra nelengvai įrodoma.

Dėl nužudymų, jei galima būtų taip išsireikšti, yra paprasčiau. Tada gali būti lengviau rasti liudytojų, gali būti lengviau surinkti įkalčius. Viskas ne tiek paprasčiau, bet šiek tiek lengviau įrodoma.

- Ar jus stebina, kad kaltinamųjų suole atsidūrė ir Pravieniškėse dirbęs pareigūnas?

- Faktas, kad bet kurioje įkalinimo įstaigoje tokių nusikaltimų, kaip narkotikų platinimas, alkoholio gaminimas ar draudžiamų daiktų patekimas į zoną, neįvykdysi be administracijos žinios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai seniai žinoma tiesa, kad tame procese dalyvauja ir kažkas iš administracijos. Kalbu ne tik apie tai, kad yra užsimerkiama, bet ir apie tai, kad yra aktyviai dalyvaujama.

Pamenu, savo karjeros pradžioje įkalinimo įstaigose vykdžiau prokurorinę priežiūrą – tai buvo ne viena byla, kai administracijos darbuotojai buvo patraukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl, pavyzdžiui, pinigų ar kvaišalų perdavimo nuteistiesiems.

- Kaip vertinate patį faktą, kad nusikalstamas susivienijimas buvo sukurtas ir veikė ne kažkur laisvėje, o būtent pačioje įkalinimo įstaigoje?

- Aišku, greičiausia, tokių atvejų nėra daug. Norint sukurti susivienijimą turi būti pastovūs ryšiai, pastovi hierarchija. Jei įkalinimo terminas trumpas, tai nelabai spėsi viską padaryti. Nebent yra sukurta sistema, kuri perduodama iš rankų į rankas. Tai yra, keičiasi tik tie, kas vadovauja.

REKLAMA

Tikrai sunku suvokti, kaip galėjo nutikti tokie dalykai. Juk įkalinimo įstaigoje žmonės turi pakeisti savo mąstymą, gyvenimo būdą, o čia yra kuriami nusikalstami susivienijimai... Tai parodo teisėsaugos sistemos spragas. Tokie pavyzdžiai rodo sistemos bejėgiškumą ir, reikia manyti, susitaikymą su esama situacija.

- Tai, jūsų nuomone, griežti nuosprendžiai šioje rezonansinėje byloje nepadėtų iš esmės „pasveikti“ šlubuojančiai teisėsaugos sistemai?

- Man atrodo, kad paveldėjome įkalinimo įstaigų sistemą ir realiai per daugiau kaip 20 metų jokių kardinalių žingsnių nepadarėme. Perėmėme, kažkiek papudravome ir tęsiame toliau viską, kaip buvo dar sovietmečiu.

REKLAMA

Iš tiesų, kai kolonijoje bendroje erdvėje vaikšto po kelis tūkstančius nusikalsti linkusių žmonių, tai suvaldyti situaciją yra sunku. Turėtų būti greičiau pereinama prie kamerų tipo kalinimo sąlygų. Bet tam reikia daug lėšų.

Jei įkalinimo įstaigoje yra sąlygos nusikalsti, tai vienus nuteistuosius pakeis kiti, o situacija nepajudės iš mirties taško. Tad reikia radikaliai pakeisti visą sistemą. Pavyzdžiui, smurtininkai neturėtų būti tarp tų, kurie pasodinami už lengvesnius nusikaltimus.

Nepaklustančius – priversdavo

Pareigūnai sako, kad veikęs susivienijimas susijęs su subkultūros – neformalių taisyklių puoselėjimu – įkalinimo įstaigose. 16 asmenų, kurių amžius 20–55 metai, tarp jų, kaip jau minėta, vienas buvęs prižiūrėtojas, kaltinami padarę labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pareigūnai sako, kad nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

Šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius. Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.

Susivienijimo dalyviai kaltinami narkotinių medžiagų platinimu pataisos namuose, turto prievartavimu iš kitų nuteistųjų, nuteistųjų kūno sužalojimu, pasikėsinimu nužudyti ir nuteistojo nužudymu.

Tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis yra sakęs, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.

„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A. Roginskis.

Anot jo, jei nuteistieji nenorėjo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo buvo siunčiamas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.

A. Roginskis teigė, kad įkalinimo įstaigose egzistuojančios subkultūros tradicijos yra ne paslaptis, joms užkardyti reikia sisteminio požiūrio.

REKLAMA

Jo tvirtinimu, ši byla rodo, jog reikia daugiau skirti dėmesio izoliavimui nuteistųjų, kalinčių už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Generalinė prokuratūra skelbė, kad teismui perduotoje byloje yra duomenys, leidžiantys įtarti, jog šio nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turto prievartavimu, telefonų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų platinimu.

Grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.

Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.

Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.

Įtariama, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.

REKLAMA

„Turimi duomenys leidžia manyti, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, šio susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pataisos namuose, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų“, – sako prokuratūra.

Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.

Siekdami užsitikrinti sklandų ir nenutrūkstamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą bei nusikalstamos veikos apsaugą nuo teisėtų pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmų, nusikalstamo susivienijimo vadovai į neteisėtą veiklą įtraukė ir pataisos įstaigos pareigūną.

Vadovaujamų pareigų neužėmęs buvęs prižiūrėtojas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų