Bendruomenė prašo ištirti beveik 6 hektarų valstybinės žemės „Banginio“ teritorijoje pardavimo aplinkybes.
„Patvirtiname, kad skundas yra gautas Generalinėje prokuratūroje ir šiuo metu nagrinėjamas Viešojo intereso gynimo skyriuje“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Šiaurės miestelio seniūnaitija skelbia, jog prašymą prokurorams išsamiai įvertinti sandorio P. Lukšio gatvėje aplinkybes palaiko daugiau kaip 300 žmonių.
„Šiaurės miestelyje dar 2005 metais buvo konstatuota architektūros studijos, kad trūksta želdynų ir ugdymo įstaigų. Ir mes patys dabar, bendruomenė, tą puikiai matom, kadangi jeigu dar plėstųsi, nes per visus projektus, kiek yra dabar pradėtų ir planuojamų paskelbtų, – 6 tūkst. naujų butų Šiaurės miestelyje. Nė vienos naujos mokyklos, jokios poliklinikos, želdynų trūkumas“, – BNS sakė miestelio seniūnaitė Laima Savanevičienė.
BNS pernai rašė, kad statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma komercinio nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Baltic Shopping Centers“ planuoja pertvarkyti jai priklausančią prekybos centro teritoriją – „Banginis“ būtų iškeltas į kitą jos vietą, o jo vietoje iškiltų septynių aukštų daugiabučiai su maždaug 1,4 tūkst. naujų butų ir komercinėmis patalpomis.
Šiaurės miestelio bendruomenei klausimų kelia ne vien būsimos statybos, bet ir tai, kokiomis aplinkybėmis valstybinės žemės sklypas buvo parduotas privačiam subjektui ne aukciono būdu.
Skunde Generalinei prokuratūrai taip pat prašoma įvertinti 13,164 mln. eurų žemės pardavimo kainą ir galimos turtinės žalos valstybei klausimą. Taip pat – ar prieš parduodant sklypą buvo tinkamai įvertintas viešasis interesas ir galimybė bent dalį teritorijos išsaugoti miesto bei visuomenės poreikiams.
„Labiausiai tikimės, kad bent dalį, jeigu ne visą sklypo teritoriją būtų galima panaudoti visuomenės poreikiams, ypač reikalingai mokyklai, ugdymo įstaigai rajone. Tai čia yra geriausia, ko mes tikimės. Kitu variantu tikimės bent jau bendruomenei palankaus projekto, nes dabar koks jis yra pristatomas, tai yra žiaurus tankinimas, neatitinkantis visiškai perimetrinis užstatymas, kuris irgi toli gražu nedera su mūsų esamu rajonu“, – sakė L. Savanevičienė.
Bendruomenė kelia klausimą, ar parduodant visą beveik 6 ha sklypą buvo pakankamai įvertintas jo poreikis esamiems statiniams.
Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) BNS teigė pernai kovą gavusi „Baltic shopping centers“ prašymą išsipirkti žemės sklypą šalia jos vadomų statinių, o tai padaryti be aukciono leidžia Vyriausybės patvirtintos taisyklės.
Pagal jas žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams naudoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę naudojimo paskirtį parduodami ir išnuomojami be aukciono.
„Net teorine prasme būtų keista situacija, jeigu valstybinės žemės sklypas, kuriame yra privačiam asmeniui priklausantys statiniai, būtų parduodamas aukcione tretiesiems asmenims“, – BNS teigė tarnyba.
Ji teigė pernai balandį atlikusi patikrinimą ir įvertinusi, ar sklype esantys pastatai ir inžineriniai statiniai naudojami pagal paskirtį.
NŽT teigimu, 5,9 hektaro sklypas P. Lukšio gatvėje 2025 metų rugsėjį „Baltic shopping centers“ parduotas už 13,164 mln. eurų.
„Visi sprendimai dėl miesto erdvių vizijos, bendrųjų ir detaliųjų planų yra miesto savivaldybės kompetencija, kuriai NŽT įtakos neturi“, – pridūrė tarnyba.
Planuojamas gyvas, žalias ir bendruomeniškas kvartalas
Kvartalo pertvarkos architektai šiemet balandį skelbė, jog buvusios pramoninės teritorijos ar užmiesčio tipo prekybos zonos, kokia yra „Banginis“, turėtų virsti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu, orientuotu į jaunas šeimas su vaikais.
Pasak projekto architektūrinę viziją kūrusios studijos „Aketuri“ vadovo ir architekto Luko Rekevičiaus, beveik 95 proc. „Banginio“ teritorijos, kuri yra asfaltuota 5 hektarų komercinė erdvė, ploto yra dengta naftos produktais – bituminiais stogais ir asfaltu, todėl vasarą jie kuria „karščio salos“ efektą. Joje nėra vietos šeimų laisvalaikiui, vaikų žaidimams ar saugiam buvimui lauke.
Pasak architekto, planuojama transformacija šią miesto dalį pakeis iš esmės – vietoje didžiulių asfaltuotų plotų čia numatoma sukurti žalią, į mažesnius kvartalus suskaidytą miesto dalį. Joje darniai derės integruotos butų, komercinių ir biurų bei pramogų ir laisvalaikio erdvės.
„Ši teritorija yra tarsi komercinė dykynė, kurioje vienintelis dalykas, ką galima veikti, yra pirkti. Sumanėme pasiūlyti funkcijų įvairovę. Ir nors pusę visų pastatų vis dar sudarys prekybai skirtos patalpos, tačiau jų bus įvairių – kepyklėlių, kavinių, restoranų, kirpyklų, didelis food-court stiliaus maisto kiemas. Siekiama, kad išliktų ir esama namų ūkio bei statybos prekių segmento parduotuvė, taip pat ir maisto prekių krautuvė“, – pranešime sakė architektė Milda Rekevičienė.
Naujajame kvartale planuojama pastatyti apie 1 tūkst., daugiausia – 2–3 kambarių, skirti jaunoms šeimoms, tačiau prireikus bus prisitaikoma prie besikeičiančių poreikių – nuo pirmojo būsto jaunai porai iki erdvesnių namų šeimai.
„Vidutinis statistinis namų ūkio dydis Vilniuje yra apie 2,1 žmogaus, tačiau šiame projekte keliame sau ambiciją šią statistiką pagerinti. Taip mėginsime sukurti aplinką, kurioje šeimos renkasi pasilikti ilgam“, – sakė L. Rekevičius.
Pasak architekto, be smulkių prekybos, maitinimo ir paslaugų vietų, kvartale turėtų būti ir vaikų darželis ar mokykla.
„Planuojama, kad duris čia galėtų atverti ir vaikų darželis ar mokykla – aktyviai kalbamasi su galimais šių veiklų operatoriais“, – aiškina kvartalo architektas.
Teritorijoje – po žeme ir virš jos – numatoma įrengti triskart daugiau automobilių vietų nei yra dabar – apie 2100 vietoj 700.
Pasak „Aketuri“ vizijos, visi planuojamo naujo kvartalo pastatai pirmuose aukštuose bus „gyvi“, o rampos ir krovos zonos perkeltos po žeme. Bene visi pastatai čia bus žemesni nei aplinkiniai daugiabučiai – jie neviršys septynių aukštų, o dalis – penkių, trijų ar vos vieno aukšto.
Be to, vengiant ilgų ir nepertraukiamų tūrių, kvartalai bus skaidomi smulkesniais pastatais taip leidžiant šviesai geriau sklisti per visas kvartalo erdves.
„Transformuojant šią teritoriją remiamasi ir istoriniais Vilniaus žemėlapiais – jų pagrindu čia bus atkuriamas senųjų gatvelių tinklas. Pagrindine ašimi taps dabar sunykusi Galvydžio gatvės atkarpa, o į ją įsikirs dabartinės V. Nagevičiaus gatvės tąsa – taip pat kažkada sunaikintas istorinis traktas. Atkurtų gatvelių sankirtoje numatoma kvartalo širdis – skveras, kuris tarsi ašis jungs skirtingas teritorijos dalis ir kurs gyvą miesto erdvę“, – teigė architektai.
Be to, planuojama pasodinti gerokai daugiau nei dabar želdinių – jų plotas išaugs nuo maždaug 2 proc. iki 30 proc. Be to, jų funkcija bus ne tik dekoratyvinė – jie formuos poilsio, žaidimų ir bendruomenės susitikimų erdves.
„Kvartale augs ne tik dekoratyviniai krūmai – jame pasodinsime daug pavėsį galinčių teikti medžių, taip pat mėginsime persodinti ir taip išsaugoti dabar čia augančius medelius, todėl šios miesto dalies bendruomenė, ypač šeimos su vaikais, turės daugiau galimybių nei iki šiol leisti laiką lauke“, – sakė L. Rekevičius.
Pasak pranešimo, projekto vystytoja – A. Rakausko valdoma „Harmony Holding Company“, kurios portfelyje, be „Banginių“ Vilniuje ir Klaipėdoje, yra verslo kompleksas Kaune, kur veikia prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ ir kitos parduotuvės, taip pat kompleksas vietoje „Merkurijaus“ parduotuvės Kaune, Laisvės alėjoje, ir kiti nekilnojamojo turto objektai visoje Lietuvoje.
Klausimas dėl „Banginio“ teritorijos Žirmūnuose konversijos pirmadienį bus svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros komitete.
