Šiaulių miesto liberalcentristų lyderiai, nelaukdami partijos viršūnių sprendimo, pajudėjo Liberalų sąjūdžio link. Šiaulių miesto taryboje išnyko Liberalų ir centro sąjungos frakcija. Politologas profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, jog tai logiškas partijos, kurios vienintelė ideologija – būti valdžioje, galas.
Neliko frakcijos
Šiaulių miesto taryboje Liberalų ir centro sąjungos frakcija, kuri turėjo tris narius, išnyko praėjusią savaitę.
Du iš jų – eksmeras Genadijus Mikšys ir profesorius Vincas Laurutis – perėjo į Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio frakciją. Ji dabar turi septynis narius.
Liberalcentristų frakcijoje buvęs Gintaras Karalevičius kol kas jokiai frakcijai nepriklauso, bet jau yra parašęs prašymą įstoti į Liberalų sąjūdį.
G. Karalevičius buvo Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas. Pats atsistatydino ir pasitraukė iš partijos.
„Šiaulių kraštui“ G. Karalevičius teigė save laikąs liberalu, dešiniuoju, o ne centristu.
„Bus įsiliejimas į kitą liberalų partiją, nes ji išlaikė tas vertybes, kurias deklaravo, – prognozavo politikas liberalcentristų likimą. – Tik kiek laiko tai užims, kitas klausimas.“
G. Karalevičius yra Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Jis tvirtina, jog toliau liks valdančiojoje koalicijoje. Jo nuomone, priklausymas frakcijai nieko nereiškia.
„Taryboje skirtingai balsuoja tų pačių frakcijų nariai – ekonominiai interesai, o ne ideologijos lemia“, – sakė politikas.
Po šių permainų liberalcentristai miesto Taryboje beturi vieną savo atstovą – profesorių V. Laurutį.
Eksmeras G. Mikšys narystę Liberalų ir centro sąjungoje dar pernai sustabdė. Po to, kai sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl pasirašytos Šiaulių arenos koncesijos sutarties, kuri neatitiko Tarybos pritartoms nuostatoms.
Iniciatyva iš apačios
„Šiaulių kraštui“ ir V. Laurutis, ir G. Mikšys aiškino, jog jų apsisprendimą lėmė ne Šiaulių problemos, o procesai, vykstantys Liberalų ir centro sąjungoje po pralaimėtų Seimo rinkimų.
Šiaulių liberalcentristus jungtis į Liberalų sąjūdį yra pakvietę jo lyderiai Eligijus Masiulis ir Eugenijus Gentvilas. Bet liberalcentristai paraginti pereiti po vieną.
„Jeigu norime liberalių partijų suartėjimo, reikia daryti žingsnius, o ne partijų vadovų ambicijų žiūrėti, – įsitikinęs G. Mikšys. – Kažkas pirmas turi pasakyti „miau“. Be to, žinojome, kad G. Karalevičius trauksis, frakcijos vis tiek būtų nelikę, nes reikia mažiausiai trijų narių.“
Anot G. Mikšio, apie kokias partijos perspektyvas galima kalbėti, kai buvę liberalcentristų ministrai ir viceministrai eina dirbti į socialdemokratų vadovaujamas ministerijas.
G. Mikšys pirmas pajudėjo „darbiečių“ ir liberalų frakcijos link. Bet nesirengia tapti Liberalų sąjūdžio nariu.
„Šiandien mano partija yra mano šeima, – sakė eksmeras. – Kol esu Tarybos narys, turiu dirbti kažkokioje frakcijoje.“
V. Laurutis taip pat mano, jog liberalų pozicijas galima pradėti stiprinti ir nuo miesto Tarybos.
„Tačiau laikausi nuostatos, jog nereikia po vieną bėgioti į kitą partiją, – sakė politikas. – Reikia palaukti partijos suvažiavimo. Jeigu jungtųsi dvi partijos – tai būtų gražesni veiksmai.“
Valdė kone dešimtmetį
Liberalcentristai nuo pat partijos įsisteigimo 2003 metais, kai susijungė Centro ir Liberalų sąjungos, vis buvo miesto valdžioje.
Net aštuonerius metus Šiauliuose jie grojo pirmaisiais valdžios smuikais, vadovaujami buvusio ilgamečio lyderio G. Mikšio.
Trys liberalcentristai yra buvę miesto merais. Iš jų du – Kazimieras Šavinis ir Arvydas Salda – iki partijų susijungimo.
Kažkada už liberalcentristus balsavo 5000–6000 šiauliečių, o per paskutinius rinkimus jie surinko vos 1888 balsus.
G. Mikšys apie savo klaidas šiandien nekalba, tik tvirtina, jog „niekada šimtu procentu nebūna viskas gerai“.
Liberalcentristų praradimus jis aiškina liberalių jėgų išsiskaidymu į kone penkias partijas ir po rinkimų susiklostančia situacija.
„Per rinkimus pažadai dalijami, o negalima jų įvykdyti, nes valdančiosios koalicijos sudaromos, interesai skirtingi, – sakė eksmeras. – Praėjusią kadenciją koalicijoje dirbome penkios partijos. Šiandien valdančioji koalicija – iš viso anekdotas: visos partijos valdžioje. Ir kas mieste vyksta? Nieko nevyksta. Per daug partijų valdžioje. Niekas nenori būti opozicijoje.“
„Pirmiausia apsivalykime“
Vienas iš liberalcentristų autoritetų, miesto garbės pilietis K. Šavinis mano, jog partija pirmiausia turi apsivalyti.
„Galima vadus nušalinti ir viduje susitvarkyti, o ne vėl skubėti skaldytis, – sakė K. Šavinis. – Dar tada, kai Artūro Zuoko, protegavusio tam tikrus interesus, fenomenas mus žlugdė, nesugebėjome apsivalyti, tik suskilti.“
Iš savo patirties žino, jog politikai, buvę valdžioje, visada praranda dalį pasitikėjimo.
„Bet jeigu klaidos daromos ne dėl asmeninės naudos, tai žmonės tą supranta“, – sakė politikas.
Šiauliuose liberalcentristams pakenkė eksmero G. Mikšio įsivėlimas į skandalus dėl arenos koncesijos sutarties, uošvių žemės, kuri buvo išpirkta naujoms miesto kapinėms.
K. Šavinio nuomone, šiuos skandalus lėmė „susiklosčiusios aplinkybės“.
„Tačiau G. Mikšio klaida, kad jis laiku viešai jų nepaaiškino“, – sakė politikas.
Inicijuos postų peržiūrą
Dėl miesto Taryboje pasikeitusios liberalcentristų situacijos progą stiprinti savo pozicijas turi socialdemokratai. To neslepia Seimo narys Edvardas Žakaris, miesto socialdemokratų lyderis.
„Šiaulių kraštui“ jis tvirtino, jog politinių postų peržiūra Šiauliuose neišvengiama. Liberalcentristams, kurie Taryboje turi tik vieną atstovą, nebegali priklausyti du postai.
„Valdančiojoje koalicijoje buvo susitarta, kad pozicijas skirstomės pagal partijas, jų atstovų skaičių Taryboje, – sakė E. Žakaris. – Todėl iš naujo turi vykti derybos dėl liberalcentristams atitekusio direktoriaus vieno pavaduotojo ir vieno Tarybos komiteto pirmininko postų.“
Socialdemokratai miesto Taryboje turi 13 atstovų, o įtakingų postų – tik tris: mero ir dviejų Tarybos komitetų pirmininkų.
Tarybos sekretoriaus pozicija dar priklauso socialdemokratams. Bet E. Žakaris teigia, jog tai tik „techninės“ pareigos.
Rūta JANKUVIENĖ
