Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Orintos nuogąstavimų. Moteris teigė, kad augina tris vaikus: darželinuką, pradinuką ir paauglį. Ji stebisi, kodėl koronaviruso testo reikia būtent tik pradinukams ir jų šeimos nariams, kodėl kiti vaikai gali lankyti darželius ar mokyklas be patikrinimo.
„Turiu tris vaikus: vienas darželinukas, kitas pradinukas ir trečias paauglys. Darželinukui skiepų nereikia, paauglys dėl nesimokymo keliauja į mokyklą, jam skiepų nereikia, bet norint leisti pradinukę, reikia visai šeimai atlikti covid testą.
Tai nesuprantu, kodėl vaikai einantys šiuo metu į mokyklą neturi atlikti testo dėl covid, o norint leisti pradinuką, reikia visai šeimai išsitirti?
Eina ir pirmokai, ir trečiokai į mokyklą, kurių tėveliai dirba. Eina ir vyresni vaikai, kuriems sunkiau sekasi mokytis, bet jiem testų nereikia.
O aš sulaukiu skambučio, kad norint grįžti į klasę mano antrokei, reikia, kad visa šeima išsitirtų. Tai kaip čia suprasti? Mes bandomieji triušiai, ar valstybė nebeturi, kaip panaudoti testų? Jei vieni eina be testų į mokyklą, kodėl kiti turi juos darytis, kur čia logika?“, – paspiktinusi teiravosi moteris.
Atsisakė mažuma
Pirmosios Vilniuje atsivėrusios mokyklos, Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Paurytė tv3.lt tikina, kad atsisakiusių testuotis šeimų – mažuma.
„Iš pradžių buvo atliktas nemažas darbas. Ir direktorius, ir tėvų taryba posėdžiavo, kvietė medicinos ekspertus. Tėvams buvo pristatytas kaupinių būdu atliekamas tyrimas, kad jis yra saugus, kad yra išbandytas Didžiojoje Britanijoje.
Mes irgi norėjome išbandyti ir tokiu būdu pradėti mokslus, nes kažkuri mokykla turi išbandyti tą metodą pirma ir jeigu jis tinkamas, galėtų dalyvauti ir kitos mokyklos. Buvo daromi pristatymai, kaip bus vykdomas tyrimas, atsakoma į visus klausimus, todėl dauguma tėvų sutiko tai daryti.
Galbūt keletas nesutiko, nes turi ar sergančių šeimos narių, ar turi didelę riziką susirgti. Tik tokie žmonės atsisakė, bet tokių žmonių yra mažuma“, – pasakoja J. Paurytė ir prideda, kad kas savaitę vis daugėja norinčių grįžti į mokyklą.
Direktoriaus pavaduotoja džiaugiasi, kad per paskutines dvi savaites nebuvo nei vieno COVID-19 atvejo. Taip pat ji tvirtina, kad testuojamos visų pradinukų šeimos.
„Mes kiekvieną savaitę klausiame, gal atsiras naujų žmonių, norinčių grįžti į ugdymą, nes žmonės pastebi, kad jau trečia savaitė, o po dviejų savaičių, jokių susirgimų dar nebuvo. Tų šeimų vis daugėja.Yra keletas šeimų, kurių nariai serga rimtomis ligomis ir dėl to nesutinka ateiti. Jie nori apsisaugoti patys.
Pas mus dabar ateina pradinukai, tad testuojamos jų šeimos. Jeigu jų šeimoje yra vyresnių vaikų, testuojami ir jie. Tiesiog visas namų ūkis testuojamas. Vyresni mokiniai, 5-8 klasių moksleiviai, šiuo metu mokosi kaip ir visoje Lietuvoje – nuotoliniu būdu“, – sako J. Paurytė.
Vienintelis būdas suvaldyti virusą
Portalui tv3.lt susisiekus su virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku, šis patikino, kad testavimas ir vakcinos yra vienintelis būdas suvaldyti viruso plitimą.
„Profilaktinis testavimas leidžia greičiau atsekti, kur gali plisti infekcija ir tokiu būdu galima užkirsti kelią jos plitimui, kad nesusidarytų židiniai. Moksleivis gali atnešti virusą į šeimą ir atvirkščiai – iš jos išnešti.
Dabar, kai mes gyvename, savo šeimoje, savo burbule, jei virusas buvo tam burbule – tai jis niekur ir neplito, o jei bus atneštas į mokyklą – gali labai plačiai išplisti.
Vis tik testuojant ir visą kolektyvą, ne tik mokytojus, būtų efektyvus viruso valdymo būdas. Yra visoje eilėje šalių tai daroma.
Yra tik dvi galimybės suvaldyti viruso plitimą: testavimas ir skiepijimas. Visa kita yra tik papildomos priemonės, kurios atitolina, sumažina viruso plitimą ir prie valdymo prisideda. Kito kelio paprasčiausiai nėra“, – tvirtina profesorius.
Vyriausybė svarsto, ar leisti veikti kai kurioms pradinėms mokykloms
Vyriausybė trečiadienį svarsto, ar atslaivinti ugdymą. Dalyje savivaldybių pasirinktose mokyklose pradinis ugdymas tuomet būtų vykdomas mišriu būdu, periodiškai testojant moksleivius ir ugdymo įstaigų darbuotojus.
Jei Vyriausybė pritars, tai būtų leidžiama veikti pasirinktoms Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Biržų rajono, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių mokykloms.
Praėjusį penktadienį savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio.
„Iki šiandien gavome atsakymus, kad 25 savivaldybės ir 59 mokyklos norėtų prisijungti prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio“, – antradienį teigė Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos atstovai.
Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu, kontaktinis pradinukų ugdymas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje buvo atnaujintas prieš daugiau kaip dvi savaites, moksleivių ir pedagogų šeimas patikrinus kaupinių tyrimu metodu.
Tiriant šiuo metodu į vieną kaupinį, paprastai – mėgintuvėlį, surenkama daugiausia iki 5 žmonių ėminių. Ėminiai šiuo atveju imami ne iš nosiaryklės, o iš nosies gleivinės, taigi tyrimas yra neskausmingas, mažiau nemalonus nei įprastas PRG testas.
Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PRG testu.
Pirmuoju tyrimo etapu, prieš vaikams grįžtant į mokyklą, kaupinio metodu mokinių ir mokytojų šeimos tirtos mobiliame punkte. Antruoju etapu, jau po savaitės visi mokiniai ir pedagogai tuo pačiu kaupinių metodu tirti mokykloje. Covid-19 atvejų neužfiksuota.
Į mokyklas dalis vaikų galėjo ateiti ir anksčiau, tačiau buvo tik mažuma
Primename, kad pasibaigus žiemos atostogoms dalis vaikų galėjo grįžti į ugdymo įstaigas, jei tėvai negalėjo dirbti nuotoliniu būdu. Savivaldybių administracijos buvo įpareigotos užtikrinti tokių pradinių klasių mokinių nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą mokyklose, dienos centruose ar kitose įstaigose.
Tokia pati tvarka galiojo ir praėjusį pavasarį. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), norinčių karantino metu vaikus leisti į mokyklas nebuvo itin daug. Pagal visus reikalavimus, ugdymas vienoje patalpoje negalėjo būti vykdomas daugiau nei 10 vaikų, o grupės privalo būti nuolatinės.
Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas taip pat tikina, kad įstaigos naujiems ugdymo būdams pasirengti spėjo, tačiau norinčiųjų ateiti į mokyklas skaičiai kinta kasdien, tad problemų ateityje dar gali iškilti.
„Manau dar apie tai ankstoka kalbėti, nes dar neaiškus mastas. Viena žinome tikrai – vadovai pasirengė, mokyklos pasirengė šitai naujai ugdymo formai. Aš įsivaizduoju, kad ji iš dalies ir bus įgyvendinta, jeigu karantinas užtruks“, – sako D. Žvirdauskas.
Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
