Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) partijų rinkiminėse programose pasigenda platesnio žmogaus teisų suvokimo, o daugelį rinkiminių pažadų vadina populistiniais.
ŽTSI atliktoje partijų programų analizėje akcentuojama, jog daugeliui partijų trūksta „platesnio suvokimo, kad žmogaus teisės yra kertinis demokratijos elementas“, politinės partijos žmogaus teisių apsaugą supranta siaurai - ji dažniausiai siejama su teisėsaugos veikla atstatant pažeistas teises.
Tuo tarpu populizmo, anot ŽTSI analizės, partijos neišvengė pažėrę neįgyvendinamų perteklinių pažadų, tokių kaip teisėjų rinkimai, geros kokybės advokatų paslaugų užtikrinimas, „darnių, gerų, tradicinių, atsakingų“ šeimų rėmimas.
Kaip pastebi ŽTSI, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, „Frontas“ ir Pilietinės demokratijos partija siūlo konstitucinę valstybės valdymo reformą, tačiau, anot instituto, nemaža dalis pasiūlymų yra neargumentuoti ar net žalingi jau Lietuvoje įsitvirtinusiems demokratiniams standartams.
Kaip pastebi ŽTSI, siūlymai rinkti teisėsaugos pareigūnus ir, juo labiau, teisėjus yra nepasverti ir prieštarauja demokratiniams teisinės valstybės bei valdžių atskyrimo principams. Jų atsiradimą ekspertai aiškina noru įtikti nemažam skaičiui rinkėjų, nepatenkintų teismų ir teisėsaugos institucijų darbu.
Šiuos siūlymus ŽTSI sieja ir su revanšizmu, „nes partijų vadovai laiko save nukentėjusiais nuo dabartinės teisėsaugos ir teismų sistemų“.
Analizėje pastebima, jog partijos skelbia kovosiančios su korupcija, tačiau pradėti nuo savęs nenori - siekiams dėl skaidresnio partijų finansavimo vietos programose neatsirado.
„Partijos kalba apie valdžios, politikų, valstybės ir savivaldybių tarnautojų, taip pat žiniasklaidos korupciją. Net moralios politikos propaguotoja Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo ambicingoje programoje tik užsimena, kad skatins partijų dialogą tiek tarpusavyje, tiek su visuomene, o savo pakankamai išsamioje kovos su korupcija programoje politinio finansavimo problemoms skiria vieną pastraipą“, - rašoma analizėje.
Taip pat ŽTSI pastebi, jog, nors partijos skiria daug dėmesio socialinių ir ekonominių teisų užtikrinimui, tačiau šių teisių nesuvokia kaip žmogaus teisių, o siūlomi sprendimai žmones darytų priklausomus nuo valstybės.
„Socialinių ir ekonominių problemų kaip žmogaus teisių problemų nesuvokimas liudija apie piliečius patronizuojantį požiūrį, kai valstybė suvokiama kaip „kelianti“, „gerinanti“, o ne užtikrinanti tai, kas piliečiui priklauso kaip žmogaus teisė. Kitaip sakant, nenorima pilietį įgalinti, o siekiama, sąmoningai ar nesąmoningai, laikyti jį priklausomu nuo valstybės malonės“, - rašoma analizėje.
ŽTSI taip pat pastebi, jog daugelio partijų pažadai dėl geresnio gyvenimo kelia nemažai abejonių dėl galimybių juos įgyvendinti.
„Nė viena partija, išskyrus TS-LKD, nepateikia aiškaus mechanizmo ar skaičiavimų, kaip jos praktiškai užtikrintų savo siūlomų socialinės nelygybės ir atskirties mažinimo tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Dėl to yra neaišku, pirma, ar būtent tokiomis priemonėmis galima pasiekti išsikeltus socialinius ekonominius tikslus, o, antra, ar tai būtų valstybės galios ir finansinių galimybių ribose“, - rašoma analizėje.
Todėl, anot ekspertų, nors Lietuvos partijos savo programose beria su socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimu susijusius pažadus, pasirengimas juos išpildyti, atsidūrus valdžioje, atrodo abejotinas.
ŽTSI taip pat pastebi, jog daugelis partijų žada apginti vaikus ir neįgaliuosius, tačiau labai mažai skiria dėmesio lygioms lyčių galimybėms ir moterų teisėms.
