REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Suomių atliekoms deginti Klaipėdoje kliūčių neliko. Palaiminę užsieniečiams naudingus sprendimus, uostamiesčio politikai užsimerkė prieš planus statyti dvigubai pajėgesnes krosnis, nei bus surinkta šiukšlių. Tik drįstantieji priešintis prasitaria: sprendimai nupirkti.

REKLAMA
REKLAMA

Suomių valdomos bendrovės „Fortum Klaipėda" ambicingi planai statyti Klaipėdoje atliekų deginimo stotį greitai taps realybe. Keisčiausia tai, kad nors konkurso organizatorius – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – pripažino, jog klaipėdiečiai artimiausią dešimtmetį kasmet išmes daugiausia 140 tūkst. tonų šiukšlių, skandinavams jau beveik leista statyti 240 tūkst. tonų atliekų deginti pajėgią gamyklą. Klaipėdiečiai įtaria, kad liko tik formalumai. Mat prieš Vėlines vykusiame tarybos posėdyje nuspręsta palaiminti dar vieną gamyklos planų derinimo etapą.

REKLAMA

„Vakaro žinios" teiravosi Klaipėdos politikų, kodėl šie be didelių diskusijų pritaria visiems suomių įgeidžiams.

Vladimiras VLASOVAS – Tarybos narys:

Aš nežinau, ar buvot Švedijoje, bet žinau, kad ten buvo kolegos iš tarybos. Ir aš buvau anksčiau Švedijoje, žiūrėjau. Nėra ten kokių nors problemų – net kvapo nėra. Kokia dabartinė situacija, nelabai žinau, bet komunalinių atliekų planavo tik trečdalį deginti, daugiau – biokurą ir mazutą. Kaip dabar – žinosime vėliau. Nemanau, kad iš kitur gabens. Aš balsavau „už", nes esu energetikas.

REKLAMA
REKLAMA

Judita SIMONAVIČIŪTĖ – Tarybos narė:

Prie šitų dalykų dirbu jau šešerius metus – esu Energijos stebėtojų tarybos pirmininkė. Procesas prasidėjo 2002–aisiais, sprendimas dėl gamyklos statybų – 2007–aisiais. Į tai buvo einama tvarkingai, viešai. Taip, aš pritariu gamyklai. Palaukit, kol kas nėra techninio projekto dėl pajėgumo – natūralu, kad bus mažiau. Manęs tikrai niekas nebaimina.

Rimantas MAČIULAITIS – Tarybos narys:

Tikrai problemų nematau – pajėgumo visada turi būti šiek tiek daugiau, nei planuojama surinkti atliekų. O jei šiukšlių kiekis padidės dvigubai, ką darysit – dar vieną gamyklą statysit? Visa Europa taip daro, o mes kaip akmens amžiuje dar sprendžiame – galima ar negalima. Keista, kad yra dar kažkokia diskusija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Alfonsas BARGAILA – Tarybos narys:

O todėl balsavau „už", kad šiukšlių problemą reikia spręsti. O jie investuoja pusę milijardo litų, garantuoja, kad šildymo, elektros kainos nekils. Politikai visi domėsis tuo projektu. Jei per 200 mln. litų bus investuota į valymo įrangą, tai jau čia įspūdingas skaičius. Mes, politikai, tam ir esame, kad spręstume tuos klausimus. ES teisės aktuose yra uždrausta vežti šiukšles iš valstybės į valstybę, todėl šiukšlės nebus įvežamos. Be šiukšlių, bus deginamas ir biokuras. Malkas bus galima deginti. Juk labai neefektyviai išnaudojame medieną. Kaina jokiu būdu nekils. Yra dokumentai, kurių paneigti neįmanoma.

REKLAMA

Benas ŠIMKUS – Tarybos narys:

Kokie argumentai? Gyvenimas eina į priekį, elektrinė Danės krantinėje turi būti iškelta. Jei bus deginamas biokuras, miestiečiai tik išloš. O galutinių skaičiavimų dar nėra, juk bus ne tik šiukšlės deginamos – ir malkos. Nieko blogo, kad ir Tauragė atveš šiukšles. Nemanau, kad praloštume. Iš Švedijos? Kad jų negali vežti – kas priims, kokie laivai, kokie uostai? Tai būtų labai brangu. Esame klaipėdiečiai ir tik norime, kad Klaipėdai būtų geriau.

Benediktas PETRAUSKAS – Tarybos narys:

Viskas bus gerai. Niekada negalima planuoti gamyklos tokio pajėgumo, kiek bus atliekų, visuomet reikia didesnio. Jokios atliekos nebus transportuojamos ir vežiojamos – pilna reglamentų ir visokių draudimų. Kūrens ir durpių briketus, vyteles. Šita gamykla bus tikrai naudinga. Ar yra saugiklių? Niekas to ir neklausia, nes supranta, kad tie saugikliai yra sudėti, kitaip niekas nepatvirtintų projekto. Aplinkosaugos institucijos turės prižiūrėti gamyklą. O jos jau daugelyje sričių dirba gana objektyviai.

REKLAMA

Rimantas TARAŠKEVIČIUS – Klaipėdos meras:

Balsavau „už", nes viskas teisėtai padaryta. Kam žmones gąsdinti, kad visus Lietuvos šiukšlynus suveš į Klaipėdą? Tai atveš 10 tūkst. iš Tauragės, 15 tūkst. – iš kito regiono ir ką? Iš užsienio nebus vežama. Nieko čia baisaus.

Sigitas DOBILINSKAS – Tarybos narys:

Iš Švedijos šiukšlės, manau, negali būti atvežtos. O jei jau kas norėjo stabdyti – reikėjo tai daryti anksčiau, kai savivaldybė pasirašinėjo sutartį su „Fortum heat Lietuva". Aišku, kiekvienas verslininkas savaip sprendžia savo interesus. Tai jei kviečiame investuotojus, turime su jais žaisti sąžiningą žaidimą. Jei norime neleisti, kelkime klausimą – mes neleidžiame. Bet nedarykime, kad būtų taip, jog mes tik trukdome jiems. O kad dėl KRATC turime problemų – ne vieną kartą esu sakęs. Kitas klausimas, ar ten viskas objektyviai sprendžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rolandas BRAŽINSKAS – Tarybos narys:

Man kelia abejonių, jog tokia specialistų nuomonė, kad bus deginama dvigubai daugiau atliekų. Čia daugiau populistų nuomonė. Be to, visi sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo jau buvo anksčiau priimti taryboje. Ne apie galingumą reikia kalbėti, nes atliekos bus tik viena iš kuro rūšių – bus ir medienos “čipsai", ir granulės deginamos, yra susitarimai, kurie fiksuos dalį kainos. O tokios gamyklos patenka į nepriklausomų energijos tiekėjų statusą, įstatymas reglamentuoja energijos supirkimo būtinumą iš jų. Sutartys skaidrios, investicijų sutartis taryba jau patvirtino.

REKLAMA

Dideli pinigai gali viską

Naglis PUTEIKIS – Klaipėdos tarybos narys:

Vokietijos Karlsrūhės mieste buvo panašaus pajėgumo gamykla, ji degino 240 tūkst. tonų atliekų. Paaiškėjo po 7 metų eksploatacijos, kad įrengtas atsarginis išmetimo vožtuvas, bet jis dirbo tokiu pat režimu kaip pagrindinis kaminas – apie tai nebuvo informacijos jokiose ataskaitose ir techniniuose dokumentuose. Paaiškėjo, kad gamyklos statytojai skyrė tuo metu valdančiajai daugumai 100 tūkst. markių politinę paramą. Tuo pavyzdžiu paaiškinčiau ir tai, kodėl dalis Klaipėdos politikų pritaria gamyklai milžinišku greičiu. Manau, kad firma, kuri nori pastatyti šią gamyklą, parėmė konkrečiais pinigais. Jei nerasime to ataskaitose, vadinasi, paremta juodais pinigais. Kodėl taip teigiu – detaliojo plano patvirtinimas pretenduoja į pasaulio rekordą: meras kaip rezervinį klausimą registravo vienos dienos 16 valandą, o priėmimas įvyko kitą dieną per pietus.

REKLAMA

Antra, iškart buvo rašoma, kad savivaldybės Teritorijų planavimo komitetas šiam klausimui pritarė. Iš tikrųjų komitetas klausimą svarstė tik kitos dienos rytą. Tai gal meras turi laiko mašiną, kad žino, jog komitetas pritars? Be to, Orhuso konvencija numato žmogaus teisę į švarią aplinką ir teisę dalyvauti svarstant tokius projektus. Tačiau tokios progos gyventojai praktiškai neturėjo, stengtasi visuomenę informuoti kiek įmanoma mažiau. Vokietijoje, Skandinavijoje visuomenės komitetai yra privalomai įleidžiami į gamyklas, yra oro taršos stotelės, internete skelbiančios gamyklų užterštumo duomenis. Be to, aplinkosaugos institucijos – mažiausiai korumpuotos. Pas mus jos – korumpuočiausios, į jų rankas būtų atiduota gamyklos priežiūra. O pats “Fortum Klaipėda" vadovas tvirtino, kad planuojama sudeginti 240 tūkst. tonų atliekų. Tuo tarpu leidime jiems nurodytas du kartus mažesnis kiekis. Nors net nepradėjus rūšiavimo, pagal turimus duomenis, nepavyks sukrapštyti nė 70 tūkst. tonų. Akivaizdu, kad šiukšlės bus gaunamos iš kur nors kitur.

Ignas JAČAUSKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų