Toks sprendimas užkliuvo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kuris norėjo, kad gyventojai į taromatus galėtų nešti daugiau naujos taros: ir stiklinius degtinės, brendžio ar kitų svaigiųjų gėrimų butelius.
Vilnietė Modesta viename iš prekybos centrų taromatų iškrauna sukauptus butelius. Moteris čia apsilanko kartą per 2 mėnesius: „Atvažiuoju, sumetu ir viskas, man čia jokių problemų. Turim atskirą kampą, ten viską sandėliuojame ir paskui tiesiog priduodame. Viskas labai tvarkingai veikia, nebent būna problemų, kai kažkuris užstringa, bet paskambini, kelios minutės ir sutvarko.“
Šiuo metu taromatai priima alaus, sidro ir nealkoholinių gėrimų butelius, tačiau jų galimybes norima plėsti. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui nuo kitų metų sistemą keisti: leisti gyventojams nešti ir kitokią tarą. Tam dar turės pritarti Seimas.
„Mes siūlom Seimui plėsti į stipriuosius alkoholinius gėrimus, kurie yra taroje metalinėje ar plastikinėje. Jeigu nueinam į gamtą ir matom, kad tai yra tie spiritizuoti vyno kokteiliai, alkoholio kokteiliai. Pagrinde jie ir yra dar teršiantys gamtą“, – teigia aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
„Tai prisidėtų prie gamtos švarinimo, tuo pačiu tai nepareikalautų kažkokių tai papildomų investicijų į patį skaičiavimo punktą, prekybos vietas“, – tvirtina prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Ministro siūlymas apima specifinę nedidelę dalį stipriojo alkoholio, kurį galime rasti parduotuvių lentynose. Dažniausiai sutinkamos prekės: „rašalu“ vadinamas pigus vynas arba jau brangesni gėrimai skardinėse.
„Tai yra atitinkama socialinė grupė, kuri nelabai rūpinasi ir gamta, tai bus didesnė motyvacija grąžinti“, – kalba S. Gentvilas.
Taromatai taip pat surinktų panašią tarą, jei į ją būtų išpilstyta šalta kava ar sirupai. Pritarus Seimui, pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų, tačiau aplinkos ministro planai patinka ne visiems.
„Mane liūdina, kad Aplinkos ministerijos pasiūlyta pozicija yra tokia neambicinga“, – teigia Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Seimo nariai, įskaitant ir pačius valdančiuosius, nori daugiau nei Vyriausybė. Parlamentarai siūlė į taromatų sistemą įtraukti visas stipriųjų gėrimų pakuotes: degtinės, viskio, brendžio, šampano, vyno stiklinius butelius.
„Tai, kam nepritarė Vyriausybė, tai yra stiklas, stiklo pakuotės taromatų sistemoje. Aplinkosauga yra toks dalykas. Kad mes visi turime kažkiek stengtis nepatogiau gyventi vardan to, kad pasiektumėme geresnių tikslų“, – sako A. Gedvilienė.
„Tas pusėtinas sprendimas irgi nėra sprendimas, nes ir dabar atsivers galimybė piktnaudžiauti. Tie gamintojai, kurie turi galimybę savo linijas pakeis ir pilstys alkoholį ne į plastikines, bet į stiklines. Jei to norės“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Aplinkos ministerija nepritaria Seimui ir dėl to, nes esą nenori gyventojų versti nešti sunkių stiklinių butelių iki taromatų.
„Tara yra tokia skirtinga, tokia sunki, ji dūžta“, – teigia S. Gentvilas.
Gyventojai kalba:
„Verta, visą laiką bus mažiau šiukšlių, kuo mes daugiau rūšiuosim, priduosim, panaudosim antrą kartą, tuo geriau.“
„Būtų gerai, kad surinkinėtų tarą didesnę, nuo degtinės, nes labai daug išsimeta.“
„Stiklinę tarą išmetam dabar, paskui nešim čia, bus didelės eilės.“
„Vyninės bonkos visur mėtosi. Priimtų visą tarą, degtinės, viską. Pirmiau priimdavo, rusų laikais ir „slovikus“.
Seimo narių norui taromatuose surinkinėti stiklinę stipriojo alkoholio tarą priešinasi ir prekybininkai, kurie skaičiuoja, kad prireiktų papildomų 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto sandėliavimui. Taromatų įrengimo ir priežiūros sąnaudos padidėtų apie 8-iais milijonais eurų, o visos užstato plėtros sąnaudos galėtų viršyti ir pusantro šimto milijonų eurų per 20 metų. Gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių tvarkymas kainuotų apie 4–5 milijonus eurų per metus.
„Stiklas užima daug vietos, ne visi taromatai jį traiško, labai sunkus, darbuotojai nenori dirbti, sunku rasti prekybininkams darbuotojų, kurie dirbtų. Reikėtų tą stiklą kažkur talpinti, o galbūt jį dažniau vežioti, o vežioti jau nieko neturi bendro ekologija ir gamtosauga“, – teigia R. Vainienė.
Nors Vyriausybė nepritaria parlamentarų idėjoms, taromatų likimas spręsis Seime, kur viliamasi, kad klausimas bus išnagrinėtas per rudens sesiją.
