REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

REKLAMA

Lazdijų rajono Metelių regioninio parko specialistė Inga Čitavičienė šiomis dienomis turi pakankamai darbo. Smarkiau atšilus, iš dėtaviečių pradėjo lįsti baliniai vėžliai.

Mažyliai dar nėra matę šio pasaulio. Vėžlės kiaušinius padeda į duobę ir paskui kruopščiai užkapsto. Regioninio parko darbuotojai dėtavietes irgi uždengia, kad plėšrūnai neiškapstytų. Rudenį po žeme vėžliukai ir išsirita. Ten pratūno žiemą. Dabar pats vėžliukų judėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Visada apie balandžio mėnesį. Pajautę pirmą didesnę šilumą, jie visada pradeda lįsti. 20, virš 20 vėžliukų jau paleidę į vandens telkinius“, – sako regioninio parko specialistė Inga Čitavičienė.

REKLAMA

Tačiau, pasirodo, kad šis pavasaris mažyliams bus tikras iššūkis, o kai kuriems ir pražūtingas. Juodabalės pelkėje daugybę metų gyvena vėžliai. Kasmet pavasarį telkinys vis pasipildydavo naujais, mažais gyventojais. Roplių dėtavietės – visai čia pat, saulės atokaitoje. Vėžliukai nesunkiai pasiekdavo vandens telkinį, kuris dažniausiai tapdavo namais visam gyvenimui. Tik štai šiemet iš žemės išropoję vėžliai nebeturi kur eiti. Pelkė išdžiūvo.

„Kai kurie vandens telkiniai, balutės, pelkutės yra išdžiūvusios. Kadangi praeita vasara buvo labai sausa, šilta žiema, mažai kritulių, nebuvo sniego, tai vandens telkiniai kai kurie yra išdžiūvę“, – pasakoja I. Čitavičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Metelių regioninio parko specialistai gelbėja vėžliukus. Surenka išropojusius mažylius ir veža į kitus telkinius.

„Nevežame į kitą artimiausią vandens telkinį, kuris dar nėra išdžiūvęs. Mano praktikoje ne. Pirmi metai, kiek dirbu.“

Vėžliukus globojanti specialistė atvira – visų mažylių išsaugoti nepavyks. Jie išsikapsto iš žemės ir nieko ilgai nelaukę traukia link vandens. Jei artimiausias telkinys išdžiūvęs, vėžliui galas. Toli nueiti jis neturi galimybių, mažylių tik ir laukia plėšrūnai.

„Tai ir miškinės skruzdės, kurios užpuola ir, galima sakyti, suvalgo. Ir gervės, kurių aplink šiuos vandens telkinius yra labai daug. Taip pat gandrai, garniai. Ir kiekviena duobutė jiems yra pražūtinga. Į ją įkritęs vėžliukas ne visada galės išsikapanoti.“

Baliniai vėžliai saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Mūsų šalyje jie buvo beveik išnykę. Šiuo metu populiacijai grėsmės nebėra. Tikslių skaičių nėra, tačiau manoma, kad dabar natūralioje gamtoje gyvena apie 700 vėžlių. Dauguma jų – Dzūkijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų