• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po avarijos daugelis vairuotojų tikisi, kad draudimas padengs visas automobilio remonto išlaidas. Vis dėlto praktikoje daliai žmonių tenka primokėti ir iš savo kišenės – net jei dėl eismo įvykio jie nėra kalti.

Po avarijos daugelis vairuotojų tikisi, kad draudimas padengs visas automobilio remonto išlaidas. Vis dėlto praktikoje daliai žmonių tenka primokėti ir iš savo kišenės – net jei dėl eismo įvykio jie nėra kalti.

REKLAMA

Dažniausiai tokios situacijos kyla tuomet, kai draudikai pritaiko vadinamąją nusidėvėjimo išskaitą naujoms detalėms. Kitaip tariant, dalis remonto išlaidų nėra atlyginama argumentuojant tuo, kad automobilis po remonto neturi tapti „geresnis“ nei buvo iki avarijos.

Būtent į tokią situaciją pateko ir vienas gyventojas, kurio ginčas su draudimo bendrove „Gjensidige“ pasiekė Lietuvos banką.

REKLAMA
REKLAMA

Po avarijos teko primokėti pačiam

Kaip matyti iš Lietuvos banko išnagrinėtos nuasmenintos ginčo bylos, viskas prasidėjo po 2026 m. sausio 9 d. įvykusios avarijos. Jos metu buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis „KIA CEED“.

REKLAMA

Kadangi dėl eismo įvykio buvo kaltas kitas vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovėje „Gjensidige“, draudikas pradėjo žalos administravimą.

Automobilio savininkas pasirinko remonto įmonę, kurioje buvo atliktas automobilio remontas. Po darbų servisui buvo išrašyta 2705,29 euro siekianti sąskaita.

Vis dėlto visos sumos draudikas nepadengė. Draudimo bendrovė tiesiogiai remonto įmonei sumokėjo 2327,69 euro, o likusius 377,60 euro vairuotojui teko susimokėti pačiam.

REKLAMA
REKLAMA

Būtent ši suma ir tapo pagrindine ginčo priežastimi. Draudikas paaiškino, kad ši suma susidarė dėl taikytos 20,91 proc. nusidėvėjimo išskaitos naujomis keičiamoms automobilio dalims. Vairuotojas su tuo nesutiko.

Tikino, kad automobilis nebuvo pagerintas

Pareiškėjas kreipėsi tiek į draudiką, tiek į Lietuvos banką reikalaudamas, kad draudimo išmoka būtų perskaičiuota netaikant nusidėvėjimo išskaitos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, draudikas žalą turėjo atlyginti visiškai.

Vairuotojas argumentavo, kad keičiamos detalės automobiliui jokios papildomos vertės nesukūrė, o remontas naujomis originaliomis dalimis buvo būtinas tam, kad automobilis būtų atkurtas į tokią būklę, kokia buvo iki avarijos.

Kitaip tariant, vyras laikėsi pozicijos, kad po remonto automobilis netapo geresnis nei anksčiau, todėl nėra pagrindo mažinti išmokos.

REKLAMA

Tačiau draudimo bendrovė su tokiais argumentais nesutiko.

Draudikas aiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus jo pareiga yra atkurti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės būklę, tačiau ne ją pagerinti.

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad rinkoje egzistuoja galimybė įsigyti naudotų arba naujų neoriginalių dalių, kurios kainuoja mažiau nei naujos originalios detalės.

REKLAMA

Dėl to, draudiko vertinimu, nebuvo pagrindo netaikyti nusidėvėjimo išskaitos.

Lietuvos bankas: nusidėvėjimas yra natūralus

Ginčą išnagrinėjęs Lietuvos bankas pažymėjo, kad transporto priemonių draudime taikomas visiško žalos atlyginimo principas reiškia ne tai, jog žmogui turi būti apmokėtos absoliučiai visos išlaidos, bet tai, kad jo turtas turi būti atkurtas į iki įvykio buvusią būklę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Institucija atkreipė dėmesį, kad automobilis iki avarijos jau buvo eksploatuojamas daugiau nei šešerius metus, todėl natūralus dalių nusidėvėjimas yra neišvengiamas.

Taip pat buvo pabrėžta, kad dalių nusidėvėjimas vertinamas ne tik pagal matomus defektus, bet ir pagal bendrą transporto priemonės amžių, ridą bei eksploataciją.

Lietuvos bankas pažymėjo, kad draudikas pateikė įrodymus, jog rinkoje buvo galima įsigyti ir naudotų, arba neoriginalių dalių, tinkamų automobilio remontui.

REKLAMA

Dėl šios priežasties nusidėvėjimo išskaita šiuo atveju galėjo būti taikoma.

Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad draudikas draudimo išmoką apskaičiavo tinkamai, o vairuotojo reikalavimas panaikinti nusidėvėjimo išskaitą buvo atmestas.

Kodėl po avarijos tenka primokėti už remontą?

Anot draudimo bendrovės „Gjensidige“ transporto žalų skyriaus grupės vadovo Donato Šarakausko, tokiais atvejais dažniausiai taikoma išskaita dėl nusidėvėjimo naujoms originalioms detalėms.

REKLAMA

Jo aiškinimu, tokia tvarka numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse, kuriomis vadovaujasi visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės.

„Išskaita dėl dalių nusidėvėjimo privalomajame vairuotojų draudime, pilnai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, taikoma tuomet, kai remonto metu keičiamos naujos originalios dalys“ , – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak D. Šarakausko, išimtis taikoma tik tais atvejais, kai rinkoje nėra alternatyvių naudotų arba naujų neoriginalių dalių.

Skaičiuojant nusidėvėjimą vertinami du pagrindiniai kriterijai – automobilio amžius ir rida.

Anot D. Šarakausko, pirmuosius 24 mėnesius nusidėvėjimas dėl automobilio amžiaus apskritai nėra skaičiuojamas. Vis dėlto net ir gana naujam automobiliui nusidėvėjimas gali būti pritaikytas, jei transporto priemonė buvo itin intensyviai naudojama.

REKLAMA

„Pasitaiko, kad visiškai nauja transporto priemonė labai intensyviai eksploatuojama, o nutikus įvykiui, kai yra mažiau nei 24 mėn. amžiaus, dėl labai didelės ridos lyginant su vidutine statistine rida nusidėvėjimas vis tiek būtų taikomas“, – aiškina jis.

D. Šarakauskas taip pat paaiškino, kada vairuotojai gali tikėtis, kad draudimas padengs visą remonto kainą.

REKLAMA

Anot jo, visa žala atlyginama tais atvejais, kai automobilis remontuojamas alternatyviomis detalėmis. Tačiau jei pasirenkamos naujos originalios dalys, o automobilis yra senesnis nei 24 mėnesių ir aktyviai eksploatuojamas (dažniausiai daugiau nei 20 tūkst. kilometrų per metus) nusidėvėjimo išskaita jau taikoma.

Vis dėlto, pasak D. Šarakausko, apie tai vairuotojai paprastai informuojami dar prieš pradedant remontą.

REKLAMA
REKLAMA

„Dažniausiai remonto įmonė dar prieš atliekant remonto darbus arba jau susiderinus darbų apimtis su draudimo bendrove, informuoja nukentėjusį vairuotoją, kad taikomas nusidėvėjimas ir kokio dydžio bei kokią sumą teks prisimokėti“, – teigia jis.

Tokiu atveju žmogus gali apsispręsti rinktis alternatyvias dalis ir taip gauti pilną žalos atlyginimą.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomą apsaugą kai kuriais atvejais gali suteikti Kasko draudimas.

Jeigu vairuotojas turi savanorišką Kasko draudimą, kurio sąlygose nėra taikomas nusidėvėjimas naujoms originalioms detalėms, jis gali kreiptis į savo draudiką. Tokiu atveju draudimo bendrovė gali kompensuoti nusidėvėjimo dalį arba pati administruoti žalą ir vėliau atsiskaityti su privalomojo draudimo bendrove.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Tikriausiai visi žino, kad jeigu sugadinta originali detalė- nors dėvėta, bet dažniausiai aukštesnės kokybės nei iš mūsų dalių parduotuvių nauja. Jei įdėjai pirktą detalę- tai ją ir keisi laikas nuo laiko. O šito nėra su originalia detale. Taigi, draudimo bendrovė sukčiauja nesąžiningai.
O tai kaip draudimo įmokas tai ima su malonumu, kažkodėl be "nusidėvėjimo".
jei buvo parūdijes sparnas, reikia rasti šrote atitinkamai parūdijusį, kad nepabrangtų automobilis po avarijos. Nes dažniausiai automobiliai po avarijos tampa žymiai vertingesni.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų