Pavasarį laiveliai, kateriai ir baržos galį ne tik plaukti Neries upe po sostinę, bet galės ir nuplaukti iki miesto pakraščio. Neries upę pagilinus, tokiais laiveliais būtų galima nuplaukti iki Kauno arba ir dar toliau.
Vidaus vandens kelių direkcija Seime pristatė vandens kelių plėtros planus ir teigia, kad tai – ir potencialas, ir būtinybė. Planuose – upės pritaikymas keleivinei ir krovininei laivybai, o kartu ir kariniam mobilumui. Pagrindiniai argumentai – upe gabenti krovinius yra pigiau, o palyginus su kitomis transporto priemonėmis, gerokai sumažėja ir oro tarša.
„Tai būtų ekonomiškai naudingas dalykas. Išsaugant gamtą, sumažinant taršą ir uždirbant daug daugiau iš transporto“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Sulaukusi didžiulio aplinkosaugininkų ir mokslininkų bendruomenės pasipiktinimo, Vidaus vandens kelių direkcija ėmė teisintis ir aiškinti, kad krovininės laivybos Vilniuje niekada neplanavo.
„Kroviniai buvo planuojami tik nuo Kauno iki Jonavos. Nes žinome, kad Jonavoje turime ir didelę gamybą, ir turime šalia Ruklos poligoną. <...> Kalbant jau nuo Vilniaus iki Jonavos, toje atkarpoje, kalba buvo apie tą lengvąją rekreacinę poilsinę laivybą“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Aplinkosaugininkai planų nepalaiko
Tokius vidaus vandens kelių direkcijos planus smerkia aplinkosaugininkai, hidrologai ir geologai. Jie vienbalsiai teigia, kad Neries upės gilinimas 75 centimetrais būtų visos ekosistemos sunaikinimas ir negrįžtama žala gamtai.
„Kai kabam apie geografus, hidrologus, geologus, tuos pačius ichtiologus, iš biologinių mokslų pusės, nemanau, kad rasite mokslininką, kuris pritartų tokiam projektui“, – sako geografas Laurynas Jukna.
„Iš esmės, tiesiog pajudinus tas buveines ir tą ekosistemą, sugrius viskas. Pradedant kraštovaizdžiu, baigiant biologine įvairove. Ir tai niekaip nesuderinama“, – teigia asociacijos „Lietuvos žuvys“ prezidentas Martynas Počebutas.
Neries upę saugo „Natura 2000“ – Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, todėl upės negalima nei gilinti, nei kreipti jos vagos ar kaip nors kitaip jos keisti.
„Iš esmės tai yra saugomos buveinės. Ir tos buveinės yra svarbios ne vienai rūšiai, o visai ekosistemai ir daugybei rūšių“, – komentuoja M. Počebutas.
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas tokią Europos sąjungos direktyvą ir upės ekosistemos apsaugą laiko problema. Sako, kad jei nuostatų nebūtų, visi kiti dalykai būtų lengvai išsprendžiami.
„Tai čia susiduriame turbūt su didžiausia problema vystant kelius, apie kurią galbūt vėliau pakalbėsim. Būtent aplinkosauginiai reikalavimai. Fiziškai tai yra labai paprasti darbai“, – sako V. Vinokurovas.
Ar gilins upės vagą?
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad nors dabar vandens kelių direkcija kalba tik apie upės vagos valymą, planuose aiškiai numatyta 75 centimetrais gilesnė vaga.
„Pats upės gilinimas, projektinis gylis upės Neryje išlieka tas pats. Ir todėl tas galimas šito projekto ir jų norimų planų žala yra lygiai tokios pačios destrukcijos lygio, kokio buvo pradžioje“, – sako M. Počebutas.
Bet kokiems pokyčiams Neries upėje kategoriškai prieštarauja Aplinkos ministerija ir teigia, kad negalima naikinti ekosistemų ir sukelti ekologinės katastrofos.
„Girdėjom ne vieno ichtiologo nuomonę, ne vieno mokslininko ir aš tikiu, kad ir toliau bus ta nuomonė pagrįsta ir Neris, manau, bus išsaugota“, – teigia aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Sulaukusi kritikos lavinos Vidaus vandens kelių direkcija sako, kad su mokslininkais diskutuos ir ieškos bendro sprendimo.
Kadangi Neris priklauso Europos ekologiniam tinklui, prieš įgyvendinant bet kokius planus, būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, kuris užtikrins, kad projektas neprieštarautų gamtos išsaugojimo tikslams.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
