„Užduotis labai aiški, ji ruošiama, vykdoma ir pavasario sesijoje planas bus“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė premjeras, atsakydamas į opozicinių konservatorių frakcijos atstovo Jurgio Razmos klausimą.
„Koks yra jūsų siekis dėl biudžeto deficito dabartinio? Ar galit įvardinti skaičių, kiek norit jį sumažinti? – klausė J. Razma.
M. Sinkevičiaus teigimu, deficitas „užaugo“ dėl objektyvių priežasčių: geopolitinės situacijos, didesnių gynybos išlaidų, socialinių išmokų indeksavimo ir įsipareigojimų pedagogams.
„Situacija, kurioje esam atsidūrę, ilgalaikio politinio ciklo turbūt pasekmė ir nedarytų tam tikrų pokyčių, nes į šitą situaciją ėjome ilgai ir nėra taip, kaip bandoma kartais iliustruoti, kad ši Vyriausybė per keturis mėnesius sugebėjo padaryti kokius tai esminius sprendimus, kurie fiskališkai, finansine prasme yra žalingi visuomenei ir valstybei“, – teigė premjeras.
Finansų ministras teigė, kad dalis plano, kuriuo bus siekiama mažinti fiskalinį deficitą, bus pateikta jau su antru 2027 metų biudžeto svarstymu Seime, o „pilnas“ planas bus pateiktas vėliau.
„Dalis to, ką mes galim pateikti anksčiau, mes pateiksim anksčiau, o tas jau pilnas, detalus, ilgalaikis problemas sprendžiantis planas bus (pristatytas – BNS) atsižvelgiant į reikalavimus, kurie yra numatyti teisės aktuose“, – žurnalistams Seime sakė Taurimas Valys.
Jis tikino, kad antrajam biudžeto svarstymui Seime pateiktos priemonės deficitui mažinti bus „pakankamai konkrečios“.
Kiek vėliau M. Sinkevičius teigė, kad parengti tokį planą yra sudėtinga, todėl siekiant tą padaryti „tvarkingai“ reikia laiko.
„Mes nenorime eiti Andriaus Kubiliaus valdymo laikotarpio keliu, kada per naktį ar per dvi naktis, per savaitę mokesčių sistema – aukštyn kojom ant galvos. Bet koks mokestis, mokestiniai pakeitimai, turiu omeny ne taupymai, ne biudžetiniai peržiūrėjimai, ne išlaidų mažinimas, bet mokestiniai pakeitimai, tai nėra darbai padaromi spraktelėjus pirštais“, – žurnalistams Seime aiškino premjeras.
„Manau, kad geriau paimti laiko ir padaryti platesnę diskusiją įtraukiant ir diskusijos dalyvius, suinteresuotas grupes, verslą ir pasiruošti, nei ateiti profaniškai per savaitę paruošus kažkokį planą ir per naktį apverst mokesčių sistemą aukštyn kojom“, – pridūrė jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, siekiant sumažinti fiskalinį deficitą mokesčių pokyčių bus, tačiau jis nepavadintų jų reforma.
„Kai pasakote reforma, tada reikia apsibrėžti, kas ta reforma yra, kas nėra. Kad mokestinių pokyčių, tikėtina, bus, be jau anonsuotų, taip, galiu pasakyti, kad bus, bet vargu ar traktuočiau, kad tai yra mokestinė reforma“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Valstybės kontrolei teigiant, kad biudžeto projektas neparodo tikrojo vaizdo, nes dalis svarbių išlaidų į jį neįtraukta, premjeras sako, jog Valstybės kontrolės, Vyriausybės ir Lietuvos banko prognozuojamas fiskalinis deficitas skiriasi dėl metodinių skaičiavimo skirtumų.
„Yra tam tikrų metodinių skirtumų, yra klausimas, kas buvo kartais vertinama už balanso, Rūdininkų statybos kaip pavyzdys. Aš manau, kad skirtingas vertinimas yra pajamų iš šešėlio, nes kai pasakai, kad ištrauksi pajamas iš šešėlio, ir pasakai skaičių ir įtrauki į biudžetą, turbūt galima kvestionuot, ar bus tiek, kuo jūs grindžiate“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Vietų interpretacijoms yra, bet aš manau, kad Vyriausybė po gautų pasiūlymų, pastabų atsižvelgs ir įvertins, pateiks tą baigtinį skaičių ir jis bus tas tikrasis skaičius“, – pridūrė jis.
Seimas ketvirtadienį apsvarstė 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti.
Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.




