„Užsieniečių teroristų“ išsiuntimo teismas buvo įsteigtas 1996 metais, tačiau iki šios savaitės jis nebuvo gavęs nė vieno kreipimosi.
Teisingumo departamentas trečiadienį pateikė prašymą dėl asmens, kurio pavardė vieno puslapio dokumente, paskelbtame šio teismo svetainėje, nenurodoma, išsiuntimo.
Penkių narių teismo pirmininkė Joan Ericksen rašytiniame atsakyme į kreipimąsi nurodė, kad ketvirtadienį įvyko posėdis, per kurį teismui kilo „klausimų dėl ryšio, kurį vyriausybė nurodo tarp atsakovo veiksmų ir konkrečių skirsnių bei poskirsnių, kuriais remiamasi dėl šių veiksmų“.
„Atsakymai įtikino Teismą, kad Vyriausybei būtų naudinga galimybė viską apgalvoti nuodugniau“, – rašė Minesotos federalinė teisėja J. Ericksen.
Ji nurodė Teisingumo departamentui iki trečiadienio pateikti daugiau informacijos.
Teismo įgaliojimai kyla iš 1996 metų Kovos su terorizmu ir veiksmingos mirties bausmės įstatymo, kuris leidžia generaliniam prokurorui teikti konfidencialius prašymus dėl įtariamo „užsieniečio teroristo“ deportacijos.
Kas nutiks, jei prašymą patenkins?
Jei prašymas patenkinamas, teismas privalo surengti viešą posėdį, kuriame vyriausybei tenka pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka šį apibrėžimą. Prašymus turi patvirtinti generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas.
Federaliniame įstatyme teigiama, kad asmuo gali būti pripažintas „užsieniečiu teroristu“, jei, be kitų veiksnių, jis „vykdė teroristinę veiklą“, pritarė teroristinei veiklai ar ją rėmė, taip pat priklausė politinei ar socialinei grupei, skatinančiai teroristinę veiklą.
Nuo pat įkūrimo teismas neveikė – nebuvo gauta jokių prašymų ir nevyko jokie posėdžiai, teigiama Federalinio teismų centro svetainėje paskelbtoje suvestinėje.
Teismą sudaro penki teisėjai, kuriuos atrenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas.
D. Trumpo administracija per pastaruosius metus ėmėsi aktyvių veiksmų deportacijoms vykdyti, įskaitant rėmimąsi 1798 metų karo meto įstatymu – Užsieniečių priešų įstatymu – siekiant išsiųsti Venesuelos migrantus, kuriuos pareigūnai kaltina priklausymu teroristinei gaujai.
Praėjusiais metais vykusiame šios bylos nagrinėjime procesui pirmininkavęs Vašingtono teisėjas Jamesas Boasbergas užsiminė, kad „Užsieniečių teroristų“ išsiuntimo teismas būtų natūrali vieta nagrinėti prašymą dėl deportacijos nacionalinio saugumo sumetimais.
„Iš tikrųjų Kongresas turi mums atsakymą, ar ne? Nes jie įkūrė „Užsieniečių teroristų“ išsiuntimo teismą, – sakė jis. – Taigi, jei kyla nacionalinio saugumo problemų dėl šių posėdžių rengimo (...), visada galite kreiptis į UTIT, kas būtų pirmas kartas, bet tam jis ir yra, tiesa?“
Apie kreipimąsi pirmasis pranešė nepriklausomas naujienų portalas „Court Watch“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
