Du milijonus gyventojų turinčiame Pietų Korėjos mieste Tegu (Daegu) vyko pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Lietuvos garbę gynė ir mūsų miesto atstovė Brigita Virbalytė. Į Pietų Korėją vyko ir jos treneris Kastytis Pavilonis, dirbantis grupėje, kurios misija - rūpintis sportininkų pasirengimu Londono olimpiadai.
Alytiškė atsidūrė trisdešimtuke
Pasak K.Pavilonio, aprėpiant visas Lietuvos sporto šakas, kurių yra per šimtą, matyti, kad olimpinius normatyvus yra įvykdę 33 sportininkai, iš jų 5 - ėjikai. Tai sveikintinas faktas. Į čempionatą Tegu vyko ėjikai, įveikę nelengvus atrankos barjerus. Olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose pirma-aštunta vietos yra prizinės. Ne pirmą kartą lietuvaičiai vyko į Azijos žemyną, žinojo, kokia aklimatizacija laukia, tačiau nuotoliai, drėgnas žemyninis klimatas padarė korekcijų, sportininkai nesugebėjo realizuoti savo galimybių. Iš lietuvių delegacijos tik Kristinai Saltanovič pavyko užimti prizinę, aštuntą, vietą, B.Virbalytė pateko į trisdešimtuką.
„Sportininkai dviem savaitėms buvo apgyvendinti čempionato kaimelyje, esančiame šalia stadiono, talpinančio 66,5 tūkstančio žiūrovų. Planetos pirmenybių organizatoriai puikiai pasiruošė šiam renginiui, pasirūpino kultūrine programa. Nors žiūrovų buvo nedaug, sportininkai užsiėmė savais reikalais, buvo rengiamos arbatos gėrimo pamokos, veikė tatuiruočių dirbtuvės, kitos pramogos. Pietų Korėja - sportiška šalis, moka organizuoti didelius sporto renginius", - pasakoja K.Pavilonis.
Seule, šalies sostinėje, turinčioje dešimt milijonų gyventojų, 1988 metais vyko Vasaros olimpinės žaidynės, o 2018-aisiais Pietų Korėjai patikėta surengti Žiemos olimpiadą.
Tegu stadione, kuriame startavo pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, prieš devynerius metus buvo surengtos pasaulio futbolo čempionato rungtynės, metais vėliau - universiada.
Spartietiškai pastatytuose pastatuose su neprabangiais baldais vėliau apgyvendinami gyventojai. Rankšluosčius, puodelius, kitus smulkius daiktus su čempionato atributika raginama pasiimti kaip suvenyrus, bet negali apsikrauti bagažu.
Stebino kultūra ir ramuma
K.Pavilonio pastebėjimu, Pietų Korėjoje, turinčioje devynis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus įtrauktus objektus, labai gerai sutvarkyta infrastruktūra, pastatai ir automobiliai - šiuolaikiški. Žmonės tvarkingi, moka dirbti tyliai, be triukšmo, visur švaru, išpuoselėta. Mieste daug žalumos, nacionalinis korėjiečių medis - magnolija, paukštis - sakalas. Gausu prekybinių centrų, bet juose yra ir pirkėjų. Vertinant pragyvenimo lygį, Pietų Korėja ketvirta - Azijoje ir penkiolikta - pasaulyje.
„Tegu gatvės pilnos mums neįprastų ir nematytų daržovių, žalumynų ir jūrų gėrybių. Čia pat gali paragauti nacionalinių patiekalų. Raudonieji pipirai - neatskiriama virtuvės dalis. Jų bei priedų apstu: aštrieji ir saldūs padažai, jūrų gėrybių sriubos ir aštrusis kimčis. Jis paprastai gaminamas iš kelias dienas fermentuotų daržovių su prieskoniais, bet siūloma paragauti ir kimčio su sūdytais žuvies viduriais, kitais ingredientais, kurie pasižymi rūgščiai aštriu skoniu. Paplitęs mėsos kepimas ant grotelių. Stipriausias gėrimas yra iki 25 laipsnių stiprumo", - su korėjiečių virtuve supažindina Kastytis.
Šios šalies gyventojai yra labai draugiški. Kastyčiui su kitais lietuviais sumanius aplankyti garsųjį budistų centrą Dongvą, suskubo padėti tik du angliškus žodžius - Thank you (ačiū) ir I don't know (nežinau) - mokanti vietinė moteris. Ir aišku, pasak Kastyčio, labai padėjo. Ji metė visus savo darbus ir dvi valandas vedžiojo lietuvius po budistų šventovę.
Aldona Kudzienė
